Taro pov.
Skuodžiau kuo greičiau prie akmens. Burnoje laikiau didelį triušį. Atbėgės į reikiamą vietą pastebėjau, jog Šios prie akmens nėra. Ji buvo dingusi.
- Šia! - sušukau, tačiau nieks neatsilepė.
Nubėgau link gatvės ir staiga pajutau grubias ir stiprias rankas ant mano pilvo. Jos atplešė mane nuo žemės. Prieš mano veidą stovėjo tas pats Čado bosas. Jis piktai sušuko:
- Galvojot apgausit mane!? Šunpalaikiai! - ir spjovė ant žemės.
Jis vienu mostu griebe mane už pakarpos ir tėškė į narvelį, tik šį kartą į metalinį. Jis prikišo savo veidą prie narvelio ir nusišypsojes suriko:
- Kur kitas vilkiukas!!!
Aš nusisukau nuo jo. Susinervines jis įšoko į mašiną ir mes nudardėjom į miško pusę.
Hanos pov.
- Jis išsivež vilkiukus į šūnų kovas...
- Bet jie nera šunys, jie yra vilkai! - sušukau.
- Na... šiais laikais labai lengvą daug ką apgauti. Jis viso labo pasakys, jog jie yra vilkšuniai ir viskas!
Suspaudžiau kumščius.
- Kur jis juos veža?
- Tikriausiai kuo toliau nuo miesto...ten kur policija jų neras.
Palinksiu galva. Tada man šovė mintis:
- Tu parodysi man kelią. Jei nerodysi suėsiu. Jei būsi per lėtas suėsiu, o jeigu ir trugdysi...suėsiu. Tau rinktis.
- Parodysiu kelią... bet pirmą paiilsėk, nes tavo koja atrodo ne kaip!
- Mhm.
Aš atsiverčiu atgal į vilką ir susirietusi užmiegu.
Šios pov.
Galiausiai mašina sustoja. Pro langą matosi didelis iš medienos pagamintas, dviaukštis namas. Jis stovi šalia miško. Iš mašinos pirmas išlipo Markas. Po jo moteris su Sara. Ji pradarė mašinos dureles ir prikabino ant mano kaklo kažkokį daiktą. Prie jo užkabino virvę. Išlipau iš mašinos ir iškarto bandžiau pabėgti, bet tas daiktas ant mano kaklo, man neleido.
- Atleisk, bet dabar nepabėgsi - nusišypsojo man Markas.
Jie įvedė mane į namo vidų ir atkabino virvę. Iš viršaus atėjo kažkoks vaikinas. Jis pasižiūrėjo į mane ir iš pykčio suriko:
- Tik ne vėl, mam! Juk sakiau jog daugiau šiuose namuose nepageidaučiau gyvūnų.
- Brangusis ji buvo sužeista. Pasistenk susitaikyti su tai kelias savaites, o poto mes ja atiduosime...
Kur mane atiduos? Aš nenoriu būti pas nieką įšskyrus pas Tara!
YOU ARE READING
Baltoji Hana
WerewolfHana yra baltai geltono atspalvio vilkė. Šia paslaptį ji saugojo 20 metų, nuo savo draugų ir tevų. Baigusi mokyklą ir susiradusi darbą, Hana galvojo, kad jos buvimas vilku pradingo, tačiau netikėtas įvykis privers Haną grįžti į vilkišką gyvenimą ir...