Decisions || zayn

3

Liko 7 dienos..

- Sakei, kad leisi miegoti pas tave.
- Aš taip sakiau?
- Taip. Dar prieš mums išeinant į lauką.
- Ar tikrai, Zoe? Neprisimenu..
- Kaip gali neprisiminti? Tai įvyko prieš kelias valandas.
- Jeigu taip sakai, eikš.

Ryte atsikėlusi Zayno neberadau. Gal Jam nepatinka miegoti su žmonėmis? Arba nepatinka, kai kažkas svetimas miega Jo lovoje?

Bet aš jau kaip ir nebesvetima. Esu su Juo jau visus metus.

Jau metai..

Vieneri, sukakoti ir ilgi metai. Kiek gi galima čia tupėti? Kada Malik mane paleis? Kada?

- Noriu kuo greičiau namo.. - suzyziau ir išsidrėbiau visa ant nugaros Zayno lovoje.
Pajutau akyse susikaupusias ašaras, bet atgalia ranka jas nusibraukiau.

Jo kambarys šiek tiek erdvesnis ir įdomesnis nei mano. Daugiau daiktų, knygų, net nuobodus paveikslas su mergina, užsidėjusią katės kaukę, kabėjo virš komodos ir sugebėjo erzinti mane savo keistumu. Vis kažkas įdomesnio, nei mano nykus ir pilkas gyvenimas su tuo kambariu.
Kelis kartus atsidusau ir išsirioglinusi iš lovos ruošiausi grįšti į savo kambarį arba susirasti Jį.

Bet staiga mano akys užkliuvo už veidrodžio.

Nemačiau saves visą tą laiką. Paskutinįsyk mačiau savo atvaizdą prieš lygiai metus ir vieną dieną.

Kad nors pamatyčiau.. Nors dalelę veido. Labai norėjau, nes veidrodžio savo kambaryje neturėjau.

Giliai įkvėpiau ir priėjau prie didelio, ant žemės stovinčio veidrodžio.

- Ką čia darai?

Nespėjusi nieko pamatyti, krūptelėjau ir pažvelgiau už savęs. Priešais mane stovėjo tik treninginėmis kelnėmis prisidengęs Malik. Sukandau lūpa, kad užmuščiau savo norą paliesti Jį.

- Tu nori pamatyti savo atvaizdą, Zoe?
Stebėjau kiekvieną Jo lūpų krustelėjimą, sučiaupimą ir pravėrimą. Linktelėjau.

Tada Jis priėjo prie manęs, apkabino mane per liemenį ir tyliai sušnabždėjo:
- Atsisuk į veidrodį.. Padaryk tai.

Paklausiau Jo ir atsisukau.
Mano reakcija buvo labai rami. Nei išplėčiau akis, kaip nesveika, nei aiktelėjau, nei sugriebiau už savo veido ir pradėjau tampyti. Nieko panašaus.

Aš tylėjau. Lėtai apžiūrėjau savo kiekvieną veido kampelį, kiekviena suvargusio kūno kaulelį, plonas blauzdas ir basas kojas.

Atrodžiau prastai. Mano anksčiau buvę šviesūs plaukai, dabar buvo tamsiai juodi, tik gerai įsižiūrėjus į mano veidą galėjai pažinti tą pačią Zoe Young. Bet paprastam praeiviui, niekada neatrodysiu kaip pradingusioji mergina. Buvau sunykusi ir sulysusi. Man buvo savęs gaila. Kiek aš sveriu..

- Tu labai graži..
Krūptelėjau ir pamačiau, kad Zayn yra padėjęs rankas ant mano laibo liemens ir Jo galva yra nusvirusi ant mano peties. Tai kiek.. Keista.

- Ką tu čia darai.. - murmėjau. Nuo mano lūpų krustelėjimo, Jo plaukai sukrutėjo.

- Stebiu tave. Ar tau buvo gera gulėti šalia manęs? - paklausė Jis ir pabučiavo mane į skruostą. Nusipurčiau nuo savęs Zayn rankas ir atsitraukiau. Jis šyptelėjo, bet tylėjo. Stebėjo kiekvieną mano judesį.

- Aš einu.. į savo kambarį.

Užsidėjau išnirusį plauką ant veido už ausies ir palikau stypsoti savo keistą pagrobėją vieną. Jo kambary.