Decisions || zayn

2-7

Kai pamatai žmogų kuris turėtų būti jau supuvęs po žeme, nieko nelieka kito tik pačiam susimąstyti ar yra toks dalykas kaip sąžiningumas, pasitikėjimas ir svarbiausia meilė.

Ištisus metus aš gyvenau skaudžiais prisiminimais, bet ramia būsena, nes žinojau, kad jis nepareis ir daugiau jo nebepamatysiu.

Kai kuriuos mėnesius net neprisiminiau jo vardo, stengiausi nekreipti dėmesio į keistą nuojautą, nuolat zujančią aplink save, ir nekrūptelti išgirdus kitą žmogų vardu Zayn. Šmesteldavo ta pati nuojauta, kad jis yra arčiau nei aš tikiuosi, bet niekada to nesureikšminau, nes žinojau kur tai nuves. Į begalines paieškas ir savęs graužatį.

Tą momentą, kai stovėjau priešais Zayn, o jis laikė mano riešus stengdamasis įrodyti, kad jis čia, kad gyvas ir šneka, mano viduje vis kylo šleikštulys.

Tik keli žodžiai galėjo apsakyti mano jausmus.

"Tu.. Tu sušiktas melagis"

Mano balsas lūžo, bet iš akių neištryško nei viena ašara. Man mirguliavo vaizdas, net nepastovejau ant kojų, svirduliavau.

Kad ir kaip nenorėjau žiūrėti į jo melo kupiną veidą, stengiausi atsiminti koks jis buvo prieš tai, ir koks yra dabar, bet tai nei kiek nepadėjo, nes Zayn Malik atrodė ir vėl kaip nužengęs iš dievų pasaulio.

"Matai mane gyvą bei tiesiai prieš save ir sugebi ištarti tik tai?" sumišęs susiraukė jis prisitraukdamas mane arčiau savęs. Susimaišė šviežio, po lietaus oro dvelksmas su jo.. visai kitokiu, man nepažįstamu, bet, vis dėlto, viliojančiu aromatu.

"Trauk nagus, nes mirsi antrą kartą" mano visiškai svetimas tonas nesiderino su tuo, kaip turėčiau elgtis pamačius savo mirusį... žmogų.

"Nebūtų Zoe" išgirdau garsų juoką už savęs. Kai supratau, kad tai Taileris, pabandžiau išsisukti iš Zayn rankų, bet jis buvo per daug prilipęs prie mano kūno o ir pati jaučiau, kad nepajėgsiu šį momentą atsitraukti nuo Zayn.

"Palik mus vienus" sušnibždėjo jis Taileriui neatitraukdamas nuo manęs savo tamsių akių. Anksčiau buvęs amžinai  šaltas jo akių žvilgsnis dabar spindėjo šiluma ir entuziasmu.

"Nenoriu.. nenoriu čia būti.." suzyziau spurdėdama. Niekada negalėčiau atleisti Zayn už tai ką padarė. Aš pasikeičiau. Dabar esu atsakingesnė už savo veiksmus ir galvoju ką darau, o ne puolu stačia galva į neapgalvotus sprendimus.

Zayn taip stipriai ir atkakliai vėrė mane žvilgsniu, kad man trumpai sekundei jo pagailo, veltui švaisto savo brangų laiką. Naują laiką.

"Žinau, aš nepasakiau, kur dingau ir-" pradėjo jis šnekėti, bet aš piktai nutraukiau.

"Tu man nieko nepasakei, sugebėjai sunaikinti mano širdį vieninteliu ir paskutiniu peilio ašmeniu. Palikai nežinioje ir nevilty. Viskas vyko del nieko. Viskas vyko del dviejų didžiausių asilų pasaulyje pavydo scenų dėl manęs. Del manęs! Tos kuri niekada nesugebėtų širdingai pasveikinti per gimtadienį, pagirti apsivilkus naują kostiumą ar nusišypsoti išgirdus komplimentą, nes aš tiesiog jų nemoku priimti. Kaip tu nesugebėjai suprasti, kad aš visiškai ne tau. Visada jaučiau, kad tau reikalingas romantiškas žmogus kuris sugebėtų tau duoti atleidimą ir sugrįžti atgal pas tave, kad ir kas nutiktų" išliejau pusę savo širdies ir kas gulėjo ant jos, bet supratau, kad Zaynui tai kaip tuščia į kiaurą.

"Kaip tu nesupranti, kad tu ir esi tas apibūdintas žmogus. Aš priklausomas nuo tavo dramų. Tu mane užknisi savo užsispyrimu, tu beprotiškai įžūli ir nemaloni, bet kai atsiskleidi visu gražumu - jaučiu, kad žudai mane iš vidaus. Nykstu kas minutę tau prašnekus, nes tavo tonas ramus ir toks kokį mėgaujuos girdėdamas. Negalėčiau be tavęs nė minutės, tačiau aš turėjau išnykti"