Decisions || zayn

13

Įžengusi pro namų duris, nesitikėjau, kad mane pasitiks...šuo?

Instinktyviai traukiausi šalin, bet nusijuokusi mama paaiškino:
- Hm, turime naują šeimos narį. Pavadinau jį Litlu. (nuo žodžio little)

Sutrikusiu žvilgsniu pažiūrėjau į savo mamą ir pirštu parodžiau į nenustygstantį didžiulį donermano veislės šuvą.

- Tu šitą monstrą pavadinai Litlu?

Mama sukikeno. Atsitūpiau, kad paglostyti šunį, o jis puolė mane uostynėti, poto ilgai žiūrėjo į mane ir aplaižė man veidą.

- Uch.. Monstre, fu, - sumurmėjau šiek tiek šypteldama.
Šuva buvo didelis, juodai rudas ir grakščiai lieknas. Tai dobermanas. Ačiū Dievui, kad motina nepirko pinčerio ar jorkšyro. Visada norėjau didžiulio šuns.

- Jis atsidūrė pas mus prieš dvi dienas. Jis piktas, - aiškino ji, - Bet tave prisileido. Mane sunkiai, bet bent jau neloja.

- Aha, - tarstelėjau atsistojusi. Nusivaliau nuo džinsų šuns letenų pėdsakus ir sustojau apžiūrėti namų.

Viskas taip pat. Niekas nepasikeitę.

- Kai tu dingai.. - viltingai pažiūrėjo į mane mama, - Su tėvu nusprendėme viską palikti taip, kaip buvo.

- Malonu girdėti.

- Kas yra, Zoe? Kodėl tavo toks šaltas tonas? - susirūpino ji, ištiesusi rankas paėmė manąsias.
Nusukau žvilgsnį. Ištraukiau vieną ranką ir nuleidau žemyn. Pripuolęs šuo laižė mano pirštus. Nežinau ką atsakyti. Ar nuleisti viską ramiai ir tyliai, ar tiesiog išpilti tai, kas ant liežuvio guli jau senai.

- Na gi, eime Zoe į svetainę, viską pasakyk.

Neturėjau ką atsakyt, bet leidausi tempiama į svetainę. Atsisėdau į tuščią vienvietį fotelį, netrukus prisistatė ir Monstras. Jis atsigulė šalia manęs.

- Kodėl jūs manęs neieškojote? Kur tėvas?
Gal kiek per grubiai paklausiau, bet šis klausimas kamavo mane jau nuo pradžių.
Mama giliai atsiduso. Pradėjo nervingai čiupinėti rankas, taip darydavo visada, kai jausdavosi nejaukiai.
- Zoe, manau..

- Ne. Nemanyk, - nutraukiau ją, - O tiesiog sakyk tiesą. Nepakenčiu melo. Ištardama paskutinį sakinį, prisiminiau Niall. Jo pažadą, kurio jis neištęsėjo.

- Mes darėme viską, negi rausime iš po žemių, jeigu tavęs niekur nebuvo! - sušuko motina. Jos žalios akys žyptelėjo primindamos, kad ji irgi sugeba pakelti balsą.

Pakilau nuo fotelio, piktai sužaibavau akimis ir nuėjau link savo buvusiojo kambario. Buvusiojo kambario? Tai mano dabartinis kambarys, tai Zayn kambarys yra buvęs.

Tie metai visiškai sutrigdė mane. Nebesugebėjau žinoti to kas mano, ir to kas ne mano. Suurzgiau iš nepasitenkinimo ir uždėjau ranką ant kambario durų rankenos. Atidariusi pamačiau, kad kambarys visiškai nepasikeitė. Žengiau žingsnį pirmyn, bet vos neužkliuvau už kažkokio gyvio.
- Ei, Monstre.

Šuva įbėgo į kambarį ir iškart užšoko ant mano lovos. Pavarčiau akis ir prisėdau šalia jo.

- Kad mano gyvenimas būtų toks lengvas kaip tavo, - sumurmėjau glostydama šuns galvą.
Pasiėmiau labai seną pliušinės varlės pagalvėlę ir pasidėjusi po galva, atsiguliau. Užmerkiau akis. Po sekundės nusmigau.

<...>
- Ji taip gražiai miega.
- Taip, Mari. Džiaugiuosi, kad ji grįžo.
- Ar turėtumėme jai pasakyti tiesiai į akis abudu, ar..
- Ne. Pasakysi tu viena. Mums su Zoe geriau nesimatyti.
- Supratau, Hosh. Bet nepalik jos su visam.
- Niekada.

<...>
Atsikėlusi ryte puoliau ieškot naujų ir švarių drabužių. Persirengiau į laisvą juodą suknelę, truputį pasidažiau (visiškai nevykusiai, ranka atprato nuo makiažo) ir greitu tempu nusileidau žemyn.
- Labas rytas, Zayn, - nusižiovavau įėjusi į virtuvę.

- Tu pasakei ką?
Sustingau. Ką aš ką tik pasakiau? Ar aš..

- O, aš netyčia,- puoliau gintis pamačiusi motiną stovinčią tiesiai priešais mane.

- Ar tai jis pagrobė tave? - sugriežė dantimis ji. Atsitraukiau truputi nuo jos. Nenoriu nieko pasakoti.

- Ne.

- Taip! Tu man meluoji, Zoe! - sušuko mosteldama ranka mama. Krūptelėjau išsigandusi jos tono. Ką man atsakyti?
Mama nutilo. Tada prašneko kiek tyliau.

- Atleisk man, - ji paėmė mane už rankos. Gal ji priklausoma nuo mano rankų? - Aš tiesiog negaliu pagalvoti, kad su tavimi visą tą laiką buvo kažkas.. Kažkas blogo.

Ji tikrai atrodė sugniūždyta ir įskaudinta.

- Man viskas gerai, mam, - pamelavau. Pasiėmiau iš šaldytuvo jogurtą ir išėjusi palikau ją stypsoti vieną virtuvėje.

Aš pažadu jai NIEKADA NIEKADA nieko nepasakoti apie Zayn.
Apie tai žinosiu tik aš.
Prisiekiu.