Decisions || zayn

25

- Dieve, Louis.
Atsitraukiau nuo jo ir nusisukau. Negalėjau pažvelgti jam į akis. Ką jis padarė? Kad mane velniai dabar išvežtų iš čia.
- Paklausyk, Zo. Tai ne aš, tai..
- Nevadink manęs Zo! - surikau užsimerkusi. Sugniaužiau kumščius suvarydama nagus į delnus. Prikandau lupą iš skausmo. Netrukus pajaučiau Louis ranką uždėtą ant pečių.
- Zoe, nepyk. Pasielgiau labai spontaniškai, bet galiu viską ištaisyti.
Bla bla bla! Atsisukau.
- Jūs visi, vyrai, esate asilai, - pavarčiau akis. Jaučiausi užsidegusi tiesiog viduje. Skaudėjo krutinėje.
- Bet kodėl tu atsakei į bučinį? - Louis lūpos prasivėrė sudarydamos tobulus judesius. Dieve, šimtai merginų turėtų kristi jam po kojomis. Buvau kažkada ir aš tokia. Bet dabar taip nebėra.
- Todėl, kad.. - mostelėjau rankomis parodydama, kad esu pasimetusi. Kas čia įvyko? - Nekenčiu jusų visų bernų!
Louis nusijuokė, bet tai nebuvo linksmas juokas. Labiau - apsurdiškas.
Šitas gyvenimas labiau knisa, nei tas kuriame gyvenau prieš daugiau nei kelias savaites.
- Zoe, tiesiog neatsispyriau tau. Tie metai visiškai sušiko mano gyvenimą.
- Aš gi aiškiai pasakiau, prieš man dingstant, kad tarp mūsų liko tik paprasta draugystė, - susidėjau rankas į užpakalines kišenes. Stebėjau Louis reakcija, bet nebuvo verta. Jis toks pat neemocianalus kaip ir aš. Todėl vienas kitam ir tikome. Pabrėžiu - TIKOME.
- Bet ką man daryti jeigu negaliu tau atsispirti? - Louis gailiai sudejavo.
- Tu turi nėščią merginą, dieve, Louis, ką tu darai? - susiėmiau už galvos ir pradėjau vaikščioti pirmyn ir atgal. Jeigu Rez dabar matytų, man šakių šakės.
- Taip.. - ramiai pritarė. Sustingau.
- Tiesiog...taip?
- Aš ne tas žmogus, kad ginčyčiaus, - patylėjęs pridūrė, - su tavimi.
Nusikvatojau, bet nelinksmai. Garsas kurį išleidau buvo užkimęs ir kažkoks..keistas. Ar nebemoku juoktis?
- Nežinau net ką pasakyti. Tokios problemos mane varo iš proto.
- Jaučiu, kad, vis dar, myliu tave, Zoe. Mano jausmai dar neišblėso, kaip, kad galvojau.
Išgirdusi tokius žodžius suurzgiau sau ir vėl pradėjau dėti koją po kojos. Ką man daryti?
- Bet aš nežinau, - atsisukusi ištariau. Tikėjausi, kad Louis nustebs, bet vaikinas toliau stovėjo ramiu veidu, kur mes pasibučiavome.
Ar tai galima vadinti bučiniu? Tai buvo praeities atgaivinimas! Ughhh!
- Nežinai ar myli mane dar?
Gailus Louis Tomlinson veidas priminė šunį, kuris lietuj pliaupiant, yra paliktas vienišas sedėti purve ir šaltyje.. Lauke.
- Ne.
Jis pakėlė antakius. Apsidžiaugė.
- Nežinau ar mums pavyks pasislept? Ar mūsų niekas neišduos, nepamatys?
KA AŠ ČIA ŠNEKU.
Aš esu oficiali Zayn Malik panelė, (gerai, nelabai oficiali) ir negaliu daryti sandorių su savo ex! Tai kraupu. Neįsivaizduočiau jeigu Zayn tą patį padarytų su kokia nors.. pavyzdžiui mano motina.
FU. Jezau.
- Jeigu mūsų jausmai neišbleso - mums pavyks, Zoe! - staigiai priėjęs Louis paėmė mano rankas. Turėjau pasistiebti, kad jį pabučiuoti.
- Bet taip negalima. Aš turiu vaikiną, tavo mergina laukiasi. Mes laužiame žiaurius įstatymus! - nerąmiai dirsčuojau į koridorių, tikėdama, kad šįkart nebus taip kaip buvo su Zayn.
- Tu draugauji su tuo kas tave pagrobė???
O ne! Turėjau sulaikyti savo velnišką liežuvį!

Atsiprasau, kad labai trumpa, bet snd buvo mano gimtadienis ir neturiu minciu! Aciu, kad skaitot! 8k - here I come! Lav ju all!