Decisions || zayn

18

Mano ranka tvinksėjo iš skausmo, bet tai atsipirko stipriu smūgiu tiesiai Zayn į veidą. Norėjau šypsotis ir juoktis iš pergalės, bet mano lūpos buvo suakmenėjusios ir sučiauptos. Vis dar neįpratau šypsotis.

- Taip ir žinojau, kad tu mane surasi, - Zayn vyptelėjo. Jis net neužsiemė už skaudamo skruosto. Net nekrūptelėjo. Kas čia per geležinis žmogus?

- Nieko tu nežinai, Malik. Pagaliau pati tavęs sulaukiau, kad galėčiau tau atkeršyti, - pridususi iš azarto atkirtau, - Bet tai ne vienintelis kerštas iš manęs.

- Bus dar vienas? - kilstelėjo antakius Zayn, - Gal dabar man atkišti savo užpakalį, kad galėtum grubiai su ranka trenktelti?

Sugniaužiau taip kumščius, kad nagai susmigo į odą. Jis toks erzinantis. Pakreipusi galvą pamačiau atbėgančius Louis su Rez. Poto pažvelgiau į Zayn, parodžiau jam akimis, kad nešdintusi, bet jis stovėjo ir tiesiog šypsojosi kaip bukas avinas.

- Tau viskas gerai, Zo? - uždusęs sustojo prie manęs Louis. Vos vos linktelėjau, negalėjau nuleisti akių nuo Malik. Jeigu jis drįs kažką padaryti man arba mano draugams, jam galas.

- Kaip matau, dabar jai viskas gerai, brolau. - pakėlęs snobiškai galvą tarė juodaplaukis. Jis vertinamai ir menkinančiai nužvelgė Louis.

- Mes pažįstami? - įsiterpė Rez. Aiškiai buvo apakinta Zayn grožio. Taip, jis labai išvaizdus, bet per daug bjauriai elgiasi. Paėmiau jos ranką ir atsakiau už Zayn.

- Nemanau, tiesiog kažką sumaišiau.. - pradėjau tempti Rez toliau nuo to maniako.

- Pripažink, kad apsidžiaugei mane pamačiusi, Zo. - išgirdau Zayn balsą.

- Nevadink jos taip, - suurzgė Louis. Na ir gražu. Dabar jie pradės peštis.

- O kas? Kas tu jai pats būsi? Suknistas vaikinas? - užsižiebė Zayn akys. Louis priėjo arčiau jo. Pajutau artėjančią įtampą.

Taip negerai, negerai.

- Po galais! Baikite! - surikau. Priėjusi paėmiau Louis ranką ir tempte išsitempiau iš tos vietos. Rez pradėjo eiti iš paskos. Nemanau, kad visa tai, jos sveikatai į gerą. Kad ir atitolome, bet jos vaikas man taip pat rūpi. Nustebau, kad Zayn tiesiog sustingo, nebesekė mūsų.

- Su juo bus atskira kalba, - sumurmėjau sau tyliai. Jau žadėjau grįžti į Salsa Chicken, bet Louis išsinėrė iš mano rankos ir atsistojo priešais mane.

- Palauk, Zo. Dabar paaiškink man, - pažvelgęs į Rez, pasitaisė, - mums, kas jis toks?

Tylėjau.

- Ei, girdi?

- Zoe, prašau atsakyk.

- Gal ne.

- Gal ne? Gal geriau taip?! Nepamiršk, kad tu nebaigei mums pasakoti apie tą pagrobėją.. - tratėjo Rez.

- Dieve, gal galite mane palikti ramybėje? - susiėmiau už galvos. Man viso to buvo per daug. Dabar norėjau tik susirangyti Zayn glebyje ir užmigti, pamiršus visus rūpesčius.
Pala, ką? Zayn gleby? Ką aš čia nusišneku?

Jis visai tau galvą susuko.

Mečiau žvilgsnį į Louis ir Rez, kurie stovėjo nieko nesupratę, ir galiu ląžintis - įsižeidę, o tada nuėjau palikusi juos stypsoti vienus.
Dingtelėjo, kad nebaigiau valgyti savo maisto.

<...>
Atsisėdusi ant savo mėgstamiausio suoliuko, prisiminiau tą dieną kai susitikau su motina. Tai buvo išties jausminga akimirka. Bet dabar taip nebeatrodo. Mano visas gyvenimas apipintas rūpesčiais, jausmais ir šokiruojančiais epizodais. Visa tai, man jau nusibodo.

- Pavargai?

Šoktelėjau išsigandusi ir pažvelgiau į personą stovinčią priešais mano akis.

- Nee, tik ne tai, - suzyziau. Pažvelgti į Zayn buvo nepakeliamai sunku. Netrukus jis atsisėdo šalia manęs ir nusišypsojo.

- Dabar jau vaidinsi gerą prie manęs? - suburbėjau pasislinkdama kuo toliau nuo jo. Pastebėjau, kad man tai padaryti yra sunku.

- Atvirkščiai. - tarė jis. - Vaidinau blogą tik tenai, prie tavo kvailų draugų.

- Tau taip nederėjo sakyti. - sušnypščiau. Pradėjau nervingai čiupinėti pirštus.

- Kodėl ne? Būtų pasirodę protingi, jei suprastų, kad aš tas kuris tave pasiėmiau metams.

Jo žodžiai nutrenkė mane kaip žaibas.

- Pasiėmei? Gal turi omeny, pagrobei? - pažvelgiau į Zayn. Jis pasislinko šalia manęs. Dėja, bet man nebuvo kur toliau pasislinkti.

- Nenoriu taip sakyti. Aš tau nieko blogo nepadariau.

- Padarei, - šnypštelėjau, - O dabar galėtum ir dingti iš mano gyvenimo.

- Gerai.

Sustingau. Ar aš išgirdau teisingai? Jis sutiko?
- Ar tu.. - pradėjau.

- Bet pirmą, leisk man padaryti vieną dalyką, kuris prižadu, nebus paskutinis.

Jo žodžiai man nuskambėjo kaip šiltas apkabinimas. Užsimerkiau. Aš tikėjausi pirmo varianto, bet buvau tikra, kad sulauksiu grubesnio varianto.

Po akimirkos pajutau šlapias, bet šiltas Zayn lūpas ant savųjų. Jis laukė mano atsako.

Net nesupratau ką aš darau, bet prisimindama, kad jis gali būti ir visai malonus, atsakiau į jo bučinį.