Decisions || zayn

35

|KLAUSYKITES TO, KAS JUMS PATINKAA|

Pasirinkti? Pasirinkti tą žmogų, su kuriuo noriu būti, nebuvo pats sunkiausias dalykas, bet..buvau pasimetusi. Nesitikėjau, kad to paprašys abu vaikinai.
- Kaip suprast? - suvapėjau drebančiu balsu. Žvilgterėjau į Zayn, bet jo veidas nerodė jokios emocijos. Panašiai kaip ir pirmosiomis mūsų susitikimo dienomis. Man tai labai nepatiko. Nostalgija privertė krūptelti. 
Niall pavartė akis ir parodė, kad jam tai beveik nerūpi. Na, jeigu jis tikrai manęs taip geidžia, turėtų parodyti didesnius kaprizus ir norus.
- Šūdas, Zoe, jis prašo tavęs pasirinkti vieną iš mūsų, nes jam jau gyvai užkniso tavo begalinis flirtavimas su manimi, - pakėlė antakius Niall. Sugniaužiau kumščius iš susierzinimo. Niekada taip nenorėjau sutraiškyti Hnoran kaip dabar. Tas vaikinas buvo toks erzinantis.
Kažkada pati taip sakei ant Zayno. Ak, tylėk.
- Nuo dabar, niekada net nepagalvočiau ir nepasirinkčiau tavęs, Niall Horan, - sušnypštusi išrėžiau.
Niall veide lyg ir šmežtelėjo išgąsdinga reakcija, bet tuoj pat prisimerkė ir vyptelėjo.
- Kaip pasakysi, mielas angele.
- Nebevadink manęs taip, - ištariau ir priėjau prie vis dar toje pačioje vietoje stovinčio Zayn. Žvilgsnio negalėjau įskaityti, bet mačiau kaip jam sunku. Po kojomis voliojosi plastikiniai puodeliai, bet niekam dabar tai nerūpėjo (Po galais, man rūpėjo! Smirda..kava). Paėmiau tvirtai Zayn ranką ir debtelėjau į šviesiaplaukį kuris nenustojo riesti nosies. Kai susitikome pirmąjį kartą, net nebūčiau pagalvojusi, kad jis gali pasiversti į tokį..šiknių.
- Tai judu su Zayn vėl kartu, - kalbėjo Niall, - Tikriausiai negali atsidžiaugti.
- Ne! Aš jokių planų nerezgiau, - sušnypščiau, - Niall, nebuvo jokio plano, jokios klastos, nieko panašaus, - garsus durų trankimo garsas pritarė man. O, kad durys galėtų kalbėti ir paliudyti mano tiesą. Sukandau lūpą. - Ar galime mes su Zayn pasikalbėti akis į akį?
Zayn neatsakė. Tiesą pasakius, jis dar neištarė man nė žodžio.
- Aš jau eisiu, - pasakė Niall susiraukęs. - Pagalvok apie tai ką pasakiau tau, mums liekant dviese.
Ir tada jo veidą papuošė kląstinga šypsenėlė. Netrukus jis dingo man nespėjus mirktelti.
Mes su Zayn likome dviese. Man kojas pakirto baimė, ėmė virpėti keliai, krūtinę užkiejo šleikštulys.
- A, gal nori prisėsti? - paklausiau rodydama į suoliuką.
- Ne.
- Suprantama, ne, be to, ne ten, - virpėdama įkvėpiau ir pakėliau akis į Zayn. Jis nebeatrodė kaip gavęs antausį, greičiau kaip išskaptuotas iš akmens. Jo išraiška manęs nepadrąsino ir neprivertė galvoti, kad JAU pasirinkau. - Klausyk, Zayn, reikalas tas, kad Niall nori mane susigrąžinti, bet aš nenoriu. Tik tiek. - Pamėginau suimti Zayn rankas, bet jis įsigrūdo sugniaužtus kumščius į kišenes.
- Tu jį bučiavai, - ištarė Zayn.
- Ką?! Kada? - kupina šoko net šoktelėjau. Kaip jis sužinojo? Tai vyko taip senai, kad pati vos prisimenu!
- Jis viską man pasakė, beje, - pakėlė antakius, - labai girdamasis tuom.
- Nenoriu, kad tai prisimintum, - susiraukiau, - jei tiksliau, tai jis bučiavo mane.
- Neatrodė, kad priešintumeisi.
- Viskas ne taip. Aš nenoriu su juo būti. Tikrai. Būk geras, patikėk manimi. Man labai gaila, kad dabar..- nurijau seiles, - pamatei mus tokioje pozicijoje, žinau, kad toks vaizdas sužadina labai..
- Taip, Zoe, - staigiai nutraukę jis mane, - Tikrai taip.
- Bet aš tavęs neapgaudinėju kaip jis! Esu tikra, kad be manęs turėdavo dar penketą merginų, - sudėjau rankas ant krutinės.
Zayn pavartė akis ir papurtė galvą.
- Nieko tu nežinai.
Abu nieko nebesugebėjome pasakyti. Stovėjau jam prieš akis ir norėjau kalbėti, sakyti, juoktis ir prisiminti senus laikus, senus vaizdus kaip jis nesenai apdaužė Niall, o ne daryti..šitaip.
Giliai įkvėpiau, prasižiojau, bet ir vėl susičiaupiau.
- Sakyk tiesą, Zo, - tyliai paragino Zayn.
Pakėliau greit akis į jį, tikėdamasi pamatyti senąjį jo veidą ir senas išraiškas. Jis pavadino mane Zo.
- Sakyk tiesą, ar tikrai pasirinkai tai kas geriausia ne tik tau, bet ir mums?
- Na, visada galvojau ir visada galvosiu, kad tu esi pats didžiausias ir geriausias dalykas, koks galėjo man atsitikti. Visada tave mylėjau ir mylėsiu, tik ne iškarto tai supratau.
- Todėl dabar pasidavei to asilo glamonėms ir meilikavimams? Todėl tu jį pabučiavai pačiam ryte, tik man išėjus tvarkyti savo reikalų? - susiraukė juodaplaukis, kurį visada norėjau laikyti tuo vieninteliu, - Net negali suprasti, kad palikau tave specialiai.
- Kaip suprasti? - tyliai suveblenau.
- Tada norėjau patikrinti ar tikrai manęs taip nekenti, kad išdrįstum susimeilikauti su visai nepažįstamu žmogumi! - garsiau išrėkė jis.
Pro mus iš to pačio kabineto, kuriame lankėsi Niall, ištipeno senutė. Keistai į mus pažiūrėjusi, nubindzino sau.
- Taip nebuvo.
- Vadinasi, man meluoji.
- Man atrodo, tai galima pavadinti nekaltu melu, - išvydusi rūstų jo žvilgsnį linktelėjau, - taip, pamelavau. Kaip ir įtarei. Atsiprašau.
Zayn nunarino akis į žemę. Mus pasiekė daug durų trankimų, vaikų klyksmų ir senučių burbėjimo garsų.
- Tai tau reikėjo prasiblaškyti, - lėtai ištarė jis, - Norint atsikratyti manęs. Maneisi galėsianti pabėgti ir būti su Niall, - Zayn pakėlė į mane rudas akis ir man suspaudė širdį.
- Negali taip sakyti, Zayn, - sukuždėjau. Akis sukuteno ašaros, nes žinojau, jaučiau, kad šis pokalbis gerai nesibaigs. Net nesuprantu kas dabar vyksta. Aš jį pasirinkau.
- Aš tavęs noriu paklausti, ar tu jam ką nors jauti? Tik sakyk   tiesą, - išgriežė jis.
- Nieko.. - sušnabždėjau nuleisdama akis.
- Del Dievo, Zoe, tu leidaisi jo grabaliojama!
- Zayn, liaukis, - išpyškinau žvilgteldama į jį, - Aš jo niekada nemylėjau ir nemylėsiu. Tu niekada mūsų neužklupsi lovoje!
- Bet aš ką tik pamačiau pradinį to lygį, - suriko Zayn. - Netikiu tavimi, atleisk.
- Zayn, būk geras, palauk, suprask, aš tikrai tave myliu. Pasirinkau prieš daugybę valandų, dienų ir mėnesių!
Tačiau jis buvo jau apsisprendęs. Zayn veide sustingo tiek kartų anksčiau matyta abejinga, santūri išraiška.
- Man atrodo, kad geriausia viską baigti dabar, - tyliai ištarė jis.
Ėmiau ir apsipyliau ašaromis. Į tai nekreipdamas dėmesio, jis nieko daugiau nedelsdamas nusisuko nuo manęs ir nuėjo.
Negalėjau jam leisti nueiti. Zayn lipo laiptais, bet labai lėtai. Atrodė, kad laukė dar kažkokio ženklo, kad ne viskas baigta.
Nieko nelaukdama sparčiu žingsniu pribėgau prie laiptų ir kiek galėdama greičiau pradėjau sekti Zayn. Kai jis atsidūrė antrame aukšte, dar greičiau atsidūriau šalia jo ir nieko nelaukusi atverčiau rankomis jį veidu į save. Zayn veidas buvo pilnas nuoskaudos ir tikėjimo. Laukimo.
- Aš atsiprašau, Zoe. Aš pasikarščiavau. Noriu, kad man atleistum, - jis lėtai ir drebančiu balsu pratarė. Nieko nebesakiau, nes praradau kalbos dovaną. Nieko nelaukdama tiesiog įsisiurbiau jam į lūpas.
Mano širdis ėmė plakti triskart greičiau. Prigludau prie jo, suleidau pirštus į jo pasišiaušiušius  tamsius plaukus ir dar stipriau prispaudžiau lūpas, o už tai buvau apdovanota širdį glostančiu atodūsiu. Dieve, kaip gera buvo jį bučiuoti. Su Zayn jaučiausi saugi ir rami, jis buvo toks tikras ir šiltas, o lūpos atkaklios ir švelnios, jis bučiavo mane taip aistringai ir stipriai, kad nenusilaikiusi ant laiptelių, klūptelėjau. Man taip stipriai niekas neberūpėjo, kad sekundę pagalvojau pasiūlyti padaryti TAI ligoninės tualete. Zayn lūpos nuslydo man ant kaklo, o kai delnu perbraukė per kaklą (mano jautriausią vietą) pajutau, kad jeigu tai nesiliaus, susiraitysiu kaip makaronas.

Sveikki gyvi, štai ir sugrįžau! Labai ilgai rašiau šitą dalį, klausiausios mėgstamiausių songų, kad ateitų daugiau įkvėpimo, na ir štai! Šiek tiek romantinė dalis:D komentuojame viską kas patiko! ❤️