Decisions || zayn

7

Nekenčiu Zayn.

Nekenčiu to prakeikto Maliko.
Nekenčiu Jo kvailų pakeltų ir kartais sulaižytų žėle plaukų, tamsių akių, kuriose nieko negali įžvelgti doro ir tų suknistų tatuiruočių. Ir išvis, kam jos Jam? Ar ant Jo veido neparašyta, kad Malikas gangsterio tipo žmogus? Na gerai, Jis ne iš tų mafijozų gaujų, kur šaudinėja visiems į kaktas ir įsitaisę savo gaujos klaną, varo nusiaubti miesto. Bet Jis mane pagrobė.

Tai tikrai ne geras darbas. Beje, tai neteisinga. Aš Jam nieko nepadariau, niekuom nenusikaltau, bet tas vaikinas vistiek užsimanė būtent manęs.

Aš žinau, kad Jums įdomu, kaip tai įvyko, bet aš dar visai nepasiruošusi prisiminti prieš metus vykusio trumpo atsitikimo. Manyčiau, kad pagrobimai šiais laikais yra labai kasdieniška ir vyksta jau gerai žinomomis aplinkybėmis.

Bet dažniausiai aukos arba miršta nuo pagrobėjo rankos arba jis randamas.
O aš sėdžiu prakeiktame name be langų, su keturiomis žvaigždėmis ir dviejais vyrais.
Dabar vėl vienu, nes Niall išeina.
Staiga suvokiu, jog aš nenoriu, kad Niall išeitų.

Liko 3 dienos..

<...>
- Ateik čia!

Nusimoviau šiltas kojines nuo pėdų, nes man buvo labai karšta, ir atžirgliojau iki savo valdovo balso. Lėtais žingsniais dėliojau kojas, jaučiau, kad Zayn šiandieną bus blogos nuotaikos.

- Taip ilgai eini, - suburbėjo jis, bet man tai įėjo pro vieną pusę ir išėjo pro kitą. Net nepažiūrėjusi į Jį, priėjau prie šaldytuvo, atidariau jo dureles ir apsimiegojusiu veidu apžiūrėjau produktus. Šaldytuvas buvo tuščias.
Pajutusi šaltą ranką ant savo riešo, pakėliau akis į Jį.

- Šiandieną nevalgysi.

- Tai matau, kad maisto nėra, - atsainiai mečiau ir patraukusi pečiais atsitraukiau nuo Zayn. Jis kiek sutriko, kadangi neįsivaizdavo, kad aš išdrįsiu Jam pasipriešinti ar tiesiog neapsižliumbti dėl Jo bausmių.

- Kas tau yra, Zoe? - Zayn vėl sušnypštė. Tas Jo tonas pradėjo mane erzinti. Atsisukau ir pakėliau antakius.

- Gal man pačiai paklausti, kas tau yra? Kaip nesveikas psichuoji, negana to, šauki ant nekalto vaikino, kuris ir nenorėdamas tau padarė paslaugą saugodamas mane!

Pabaigusi savo nuomonę, paskutinį sakinį išspjoviau šauksmu. Net nepajutau, kaip mano tonas pakilo. Kaip ir nervai.

Zayn ranka pakilo ir netrukus sulaukiau stipraus antausio į veidą. Užsimerkiau ir pajutau didelį mušantį karštį skruostuose.

Nepakėliau rankos ir netrenkiau jam atgal.
Ne. Tiesiog atsimerkiau ir nusišypsojau.
- Tai ir parodo, koks tu ištikro silpnas, Zayn.

Jo akyse išvydau patį didžiausią nusivylimą pasaulyje. Rankas jis sugniaužė į kumščius. Minutėlei pagalvojau, kad jis trenks man ir vėl, bet mano nuostabai juodaplaukis nusisuko ir susinervinęs paliko mane virtuvėje. Kai jis išėjo, su ranka pasitryniau skaudamą vietą. Tai niekis, tai ne pasaulio pabaiga. Jis nekenčia manęs, o aš jo. Taip turi būti.

Atsidūsau ir pasitraukusi nuo šaldytuvo atsisėdau ant kėdės. Pasirėmiau rankomis savo sunkią galvą ir pradėjau mąstyt. Nekreipiau dėmesio į tvinksintį skausmą skruoste, nors smūgis nebuvo iš silpnųjų. Išgyvensi, nemirsi.

- Tavo silpnasis sugyventinis turi tau kai ką.

Krūptelėjau, pakėlusi galvą išvydau juodaplaukį vėl stovintį šalia manęs. Truputį sunerimau pagalvodama jog jis sumanęs kažką nedoro. Zayn tėškė kažkokį popieriaus lapą ant stalo ir nieko nesakydamas nuėjo. Kas vyksta? Giliai įkvėpiau ir paėmiau daiktą.

Dievuli. Tai laiškas.

Mintys apsiblausė ir nieko nejausdama tiesiog suplėšiau voką ištraukdama didelį lapą.
Man sustojo kvėpavimas.

Zoei Young, nuo Rez Folker.

Laiškas man.
Laiškas man.
Laiškas. Man.
Man. Laiškas.

Lėtais judesiais išlanksčiau popierių ir pristabdžius kvėpavimą, pradėjau skaityti.