Decisions || zayn

36

- Zayn Malik ir Zoe Young. Tobuli, sutverti vienas kitam, pasiryžė sunaikinti visus, kas stos jiems per kelią ir begalo mylintys vienas kitą.
Zaynas stovėjo priešais mane ir skaitė, ką buvo parašęs savo lapelyje. Vis dėlto, mane nustebino, kad jis mėgsta rašyti ir kurti.
- Kodėl pirmiausią parašei savo vardą, o ne mano? - paklausiau. Apsimečiau supykusi ir išplėšiau lapelį iš jo rankų. Zayn išsigando, kad jį suplėšysiu, bet pamatęs, kad tik pripiešiau ant lapo širdelių (vienintelis dalykas, ką moku nupiešti), nusijuokė. Nupiešusi didelę širdį, joje įrašiau: "Z+Z=Dviguba Z". Zayn atsisėdo šalia manęs, ant sofos, ir pažiūrėjo ką parašiau. Jaučiau, kad mintyse šaiposi.
- Visi tie romantiški lapeliai ne man, - atsidusau.
- Tu teisi, gerai pažįstu tave, - sumurkė jis ir prisiartinęs prie manęs, stipriai įsisiurbė į lūpas. Buvo labai malonu liesti jį, o buvau tikra, kad ir jam buvo labai gera. Vis dėlto, pagaliau supratau, koks žmogus yra skirtas man, ir kas yra tiesiog mano gyvenimo klaida.
Negaliu patikėti, kad leidausi suviliojama Niall, prisiminusi, nemaloniai nusipurčiau.
- Kas yra, Zo? - apglebė mane per pečius Zaynas. Pradėjau vėl užuosti tą jo keistą kvapą. Pieno. Susimaišiusi su..
- Tu vėl rūkai? - susiraukiau stengdamasi įžiūrėti atsakymą jo akyse. Negali būti, kad mūsų susitarimai jam nieko nereiškia!
- Ne. Pažadas yra pažadas, maže. Aš laikausi jo.
- Tai kodėl nuo tavęs eina jų kvapas, - neatsileidau. Z nusižiovavo ir nuėmė ranką nuo mano pečių. Pasirąžė ir užmerkė akis.
- Zayn! - surikau.
Jis staigiai pramerkė akis ir pažvelgė į mane. Nemėgau būti ignoruojama. Niekada.
Tik pati dažnai kitus ignoruoju.
- Zo, noriu miegoti, - vaikinas pats sau išsišiepė ir vėl užmerkė tamsias akis.
Suurzgiau iš nepasitenkinimo. O ką man veikti kol jis miegos? Ir ar jis tikrai man nemeluoja dėl rūkymo? Tai tikrai nėra pati didžiausia problema, bet aš norėjau išmokti juo pasitikėti. Ir, plius, pamiršti ir užversti praeito meto puslapius.
Palikau Zayn sedėti ir snausti ant mano svetainės sofos ir nuėjau į virtuvę pasidaryti kavos.
Kodėl jis užsinorėjo miegoti vidury dienos? Kuo toliau, tuo jis darosi keistesnis, pamaniau.

***

Koks jis gražus. Miegant jo oda tapdavo tarsi aksominė. Lūpos raudonos. Plaukai gražiai suvelti. Po vokai judėjo akių obuoliai. Jie klajojo tai šen, tai ten, tarsi kažko ieškotų. Galbūt manęs. Aš esu čia.
Tik keletas milimetrų skyrė mudviejų kūnus. Jaučiau jo odos šilumą. Akimirką prieš prisiliečiant, mano kūnu perbėgo šiurpulys. Mano nugara pašiurpo. Tik šiurpiui nuslūgus prisiglaudžiau prie jo, atsisėsdama ant sofos.
- Labas vakaras, - sušnibždėjau.
Suniurnėjęs jis nusigręžė, dar nesuvokė, kad čia aš trugdau jo sapnus.
Apsivyjau rankomis jo kūną, įbrugdama kelius į sulenktų jo kojų linkį.
- Tau reikia išeiti, - sukuždėjau.
Vėl suniurzgėjęs Zayn išsitraukė pagalvę iš po nugaros ir prispaudė ją prie ausies. Dabar jis tikrai žino, kad čia aš. Tegu prasideda mūsų žaidimas. Pagalvė ant jo reiškė, kad aš turėčiau tai padaryti drąsiau ir greičiau. Mano plaštaką keliavo jo nugara. Stipriai sužnybiau.
- Ai! Mano nugara! Ar tu visai beprotė? Bus mėlynė.. - sušuko atsibudęs Zayn. Atrodė įsižeidęs, bet norėjo, kad tęsčiau.
Įgnybiau dar kartą, šiek tiek aukščiau.
- Taip, be proto įsimylėjusi, - atkirtau.
Ir tai buvo tiesa. Ypač šią akimirką. Man taip patikdavo stebėti Zayną iš šalies, kai jis visai to nenutuokia. Kai miega.
Akimirksniu, viskas atrodė tobula ir paprasta.
Jis atsisuko. Negalėjo atsilaikyti. Vargais negalais, viena ranka palindo po mano klubais, kita pagavo mane iš viršaus. Dabar aš jo. Jis nebenorės manęs paleisti.
- Jau po pusės aštuonių, - ištariau.
- Taigi, šią naktį aš nakvosiu pas tave.
- Ne, taip nebus, Z.
- Man patinka kai tu savo varai.
Ištiesęs mano ranką į viršų, jis įsikniaubė nosimi man į kaklą.
- Koks tu bjaurus, Malikai, - pastebėjau.
O jis atrėmė:
- Tave mylėčiau visokią. Ir mylėsiu. Bjaurią, kandžią ir šaltą. Bet kokios nuotaikos.
- Ar tikrai? - pakėliau antakius. Žinojau, kad tai netiesa. Jeigu būčiau bjauri, Zaynas nenorėtų su manimi bendrauti. Jis pats beprotiškai gražus, todėl šalia jo, turėtų būti tik pasakiškai simpatiška mergina. O aš ne tokia. Nespėjau dar atgauti savo senosios figūros ir nusiplauti juodų dažų nuo savo plaukų.
Bet ar aš noriu vėl sugrįžti į senąją save? Anksčiau buvau kiek paslaptinga, užsidariusi. Niekada nieko nepasakodavau apie savo gyvenimą kitiems. Bet, vis dėlto, buvau bene populiariausia mergina mokykloje. Žavėjau kitus savo šmaikščių sarkazmu ir idėjomis. Nesu tokia graži kaip Rez ar kitos merginos, bet tai nesutrugdė man tapti praeitų mokslų metų vakarėlių liūte ir šokių dievaite.
Šokių dievaitė su Louis.
- Ar kitą kartą vėl taip padarysi? - nekreipdamas į mano užduotą klausimą dėmesio, paklausė jis.
- Kodėl klausi?
- Tiesiog sakyk taip, nes aš negaliu sulaukti to pirmojo karto.
- Ir aš taip pat. - linktelėjau.
Mes to nepadarėme ligoninės tualete. Aš priverčiau jį grįžti namo ir pamiršti viską kas buvo su Niall. Nuo tos akimirkos nekenčiau Niall. Gailėjausi leisdama jam sukurpti tokius planus. Pirmiausia jis aplankė mane Kambaryje, poto - padėjo man pabėgti, o vėliau, suknistai suviliojo mane ir pabandė atimti iš manęs Zayną.
Tai nepriimtina. Stengsiuosi padaryti savo ir Zayno gyvenimą kuo ramesnį ir geresnį. Nuo šiol, esame tik aš ir jis. Daugiau nieko.
Po sekundės, suvibravo mano telefonas. Atsitraukdama nuo Zayno, išsitraukiau jį ir perskaičiau atėjusią žinutę.
Ji privertė mane pašiurpti.

NUO: Nežinomas
Pasirūpinsiu, kad tavo gyvenimas būtų vertas šūdų krūvos. Nebeilgai džiaugsies savo laime, Angele.

Angelu mane vadino tik vienas žmogus.

Komentuojame žmogučiai! Džiaugiuos sugrįžusi į Wattpadą! :))