Decisions || zayn

2-11

- Ar pameni mane tą vakarą?

Išgirdusi šį klausimą, neviltingai atsidūsau, pradėjau nervingai čiupinėti kaklą.
- Taip, pamenu.. Bet, kaip supranti, per daug nesižaviu šiais prisiminimais ir nepuolu pasipasakoti.

- Nusiramink. Nebandysiu vėl tau jų įpiršti prisiminti. Suprantu tavo skausmą, bet susiradau tave, tik dėl to, jog padėčiau tau.

- Būsi mano asmeninė psichoterapeutė?

Elos lūpų kamputis pakilo ir po truputį šyptelėjo.
- Mielai, bet ne. Norėjau įspėti dėl Tailerio. Tai ne tas žmogus, su kuriuo, norėtum prasidėti.

Taileris. Kodėl ji apskritai jį paminėjo? Iš kur ši mergina jį žino? Tylėdama apžiūrėjau Elos akis. Ji tikrai turėjo Zayn akių spalvą, taip pat, iš veido bruožų galėjai pamatyti, kad tai būtent jo sesuo. Bet.. kaip ji žino apie mane ir Tailerį?

Akys nuslinko žemiau, pamačiau Elos lėkštę pilną skrudintų bulvyčių, todėl paėmiau kelias ir įsigrūdau į burną.

- Visada visi kažką nori įspėti, visai kaip veiksmo filmuose, - kramtydama burbtelėjau.

- Na, aš kalbu visai rimtai. Tu ką nors žinai apie jį daugiau nei jo vardas ir pavardė? - Elos švelnus tonas visai nepasikeitė, nors ir įžūliai tęsiau imti jos bulvytes.

Sustojau sekundei pagalvoti žiūrėdama į stalą.
- Šiek tiek vyresnis už mane. Anksčiau gyveno Bostone, turi šaudymo klasifikaciją, nevedęs.. - vėl pritilau prisiminti informacijos, - Na, nežinau. Atrodo neįtartinas, normalus, vyras.

Elos šypsena nedingo, bet jos akys pasikeitė.

- Kiek jam metų?

- Dvidešimt treji.

- Ar jis tau atrodo šitiekos?

- Ne, niekada jam tiek neduočiau, bet tai tiesiog jo bruožai, smulki barzda. Na ir kas? - susiraukiau.

- Jam dvidešimt aštuoneri. Ir kaip žinai, kad nevedęs? - ji įkyriai šypsojosi išlikdama labai rami, kai aš jau jutau pareinanti erzulį. Įsikišau dar tris bulvytęs.

- Na ir kodėl tu manęs tiek klausinėji? Nežinau, Ela. Neturi žiedo. Nei ant rankos nei ant kojos pirštų. - sarkąstiškai pareplikavau.

Mergina lengvai atsiduso ir atsirėmė į kavinės sofos atlašą.

- Tu nieko apie jį nežinai. Vien tai, kad apsigavai su amžiumi, rodo, kad visai nesidomi.

- Nerūpi. Ką norės, ta pats pasipasakos. - pakėliau balsą.

Ela vis dar žiūrinėjo mano nervulį apėmusį veidą. Turėjau pripažinti, kad ji mane suintrigavo kalbėdama apie Tailerį. Pasirodo,  jis melavo apie savo amžių? Puikiai prisimenu jį sakant jog jis dvidešimt trejų. Bet daugiau apie jo gyvenimą tikrai nežinojau, nebuvo progų.

Vis dėlto, reikėjo man su juo nueiti kavos, kai siūlė.. Būčiau daug daugiau išpešusi informacijos.

- Kodėl tyli, Zoe? - prakalbo švelniu balsu Ela. Trūktelėjau pečiais gerdama kavą.

- Laukiu kol pasakysi, ką nužudė, kokiomis aplinkybėmis, ar kiek kartų buvo teistas..

- Na, taip nebuvo.. Bet paklausk Zayn ir jis tau paantrins, jog jis nemalonus žmogus. Ir nebūk tokia nerūpestinga. Šioks toks apdairumas tau visada pravers. - Ji mirktelėjo man, atsistodama nuo stalo. Apsimovusi paltą, dar pažvelgė į mane, - Zoe, aš džiaugiuosi, jog tu esi čia, sveika. Taip pat ir Zayn.

- Ačiū, - vyptelėjau, - Paklausysiu tavo patarimų. Iki pasimatymo.

Mano šypsena dingo, kai ji išėjo. Tuojau pat surinkau Zayn numerį ir priglaudžiau telefoną prie ausies, atidarydama duris, kad išeiti į lauką.

- Sumautas šiknius! Nesakei nieko apie jokią seserį!

- Žinojau, kad vieną dieną tai išlys į viešumą. Na, sveikinu. Tu jau tai žinai, - pasigirdo kiek sujaudintas balso tonas. Iškvėpiau pro lupas ir pradėjau kramtyti lūpas.

- Minėjo, jog buvo taip pat įviliota į Niall spąstus.. - sumurmėjau prisimindama nemalonius įvykius.

- Buvo.. ją panaudojo, kaip jauką. Niall buvo šlykštesnis padaras nei, kas kitas pažinotas žmogus mano gyvenime. - rūsčiai nuskambėjo Zayn. Supratau, jog jam niekada neatlėgs pyktis Niall, už tai, ką jis pridirbo. Bet viduje širdis norėjo jį apraminti, nenorėjau jog jis kentėtų.

- Viskas gerai. Aš jį nudobiau, kaip tikra karė. Jo nebėra. - vyptelėjau didžiuodamasi savimi. 

Po kelių sekundžių tylos, pasigirdo daug švelnesnis jo balsas. - Pasakei, kaip mažas vaikas. Ačiū, kad nuramini.

Pajaučiau, kad tikriausiai abu nusišypsojome vienu metu.

- Tu skolingas man pasakojimą..- pradėjau, bet netrukus buvau nutraukta.

- Taip, žinau, Zo, - išgirdus savo seną gerą pravardę, sušilo širdis, - Pirmiausia, ką galiu pasakyti, tai, jog nenoriu matyti tavęs bendraujant su Taileriu. Pažadėk man, tai labiau ne prašymas, o liepimas, įspėjimas. Nenoriu, kad trintumeisi aplink tą senolį. Jis dirba nešvarius darbus. Jei būsi įtraukta, tau galas.

- Baik man nurodinėti! - susinervinau pakėlusi balsą. Praėjusi moteris pažiūrėjo atgalios į mane. - Aš ir pati žinau. Ir jis visai ne senas.

- Nenervink, Zoe. Daryk, kaip sakau. - Zayn buvo taipogi erzulio pagautas. Supratau, kad jis tai daro iš noro apsaugoti mane, bet šįkart turėjau ir savo planų.

Aš kaip tik privalėjau kuo daugiau sukiotis aplink Tailerį Veiderį. Elos žodžiai neiškrito niekaip iš galvos.. Kas jis toks?

Kodėl paprasti šaudymo mokytojai negali ir likti paprastais šaudymo mokytojais?

- Myliu, iki. - greitai užbaigiau pokalbį, žinodama, kad man nesibaigs gerai nuo Zayn, tačiau negalėjau jo paklausyti. Tik nešįkart. Turėjau įtarimų apie Tailerį, jog jis prikišo nagus prie Zayn sugrįžimo.

Esu įsitikinusi, kad tas vyras žino daug daugiau, nei Zayn man kažkada nuspręs pasakyti.

Metas imtis veiksmų į savo rankas.