Decisions || zayn

6/2

- Kas kam padės?!

Staigiai atsisukdami, kartu su Niall pamatėme prieš pat mus tarpduryje stovintį Zayn.
Jis neatrodė įniršęs, bet veidas buvo išbalęs ir rimtas. Tikėjausi, kad neišgirdo..

- Mm..Malik. Visai malonu tave matyti,- pasikasė galvą sutrikęs Niall.

Aš buvau pasimetusi. Nesitikėjau, kad Zayn pareis visa diena anksčiau.

- Kas čia kam padės, Horan? - susiraukė Zayn. Jo žvilgsnis pasikreipė nuo blondino iki manęs.

Ar man atrodo, ar tai ištikrųjų vyksta? Jis apžiūrėjo mane labai nuodugniai, lyg norėdamas įsitikinti, kad aš sveika.

- Norėjau, Zoe, išmokyti gaminti, - melagingai atsakė Niall ir gūžtelėjo pečiais. Mano žvilgsnis blaškėsi nuo vieno vaikino į kitą. Aš ką tik bučiavausi su blondinu. Jaučiausi gėdingai. Mano pagrobėjas įtariai sužaibavo akimis, bet mačiau, kad džiaugėsi radęs mane čia gyvą ir..egzistuojančią - nepabėgusią.

- Jai nereikia nieko mokytis, - sušnypštė Zayn, įgavęs kiek įniršusią nuotaiką, - Jau gali eiti, Horan.

- Palauk, - sustabdžius jį, - Taip paprastai nori jį išguiti?
Nežinau, kaip aš išdrįsau prabilti Jo akivaizdoje, bet Zayn labai norėjo kuo greičiau išvaryti iš čia tą vaikiną.

- Tarp kitko, tu taip pat nešdinkis, - atsisuko į mane juodų akių savininkas, - Nedrįsk niekada kištis į mūsų reikalus.

Norėjau atšauti, kad tai mano kambarys, bet tik pavarčiau akimis, mečiau gailestingą žvilgsnį į Niall ir palikau juos savo kambaryje.
Ar galiu dar grižti į savo miegamąjį ar ne?

Kai Zayn ir Niall išėjo iš mano kambario, visą valandą privalėjau sedėti savo kambaryje. Dabar jau nebegalėsiu slampinėti iš kambario į kambarį, kaip normalus žmogus. Vėl virtau į niūrią ir bedvasę butybę, kuri lėtais žingsniais eidama iš savo kambario, sugeba išgirsti dviejų žmonių pokalbį.

Man, beje, draudžiama tai daryti, bet vienas mano smegenų pusrutulis privertė mane peržengti mažytę taisyklę.

Mano galva palinko prie laiptų turėklų. Apačioje girdėjau šnabždesį. Bent jau taip man atrodė. Poto tylus murmėjimas virto į mane išgąsdinusius Zayn riksmus.

- Suknistai nešdinkis iš čia!

Krūptelėjau ir persigandau. Ką Jis padarys blondinui?

- Manęs nereikia stumti, Malik. Aš išeisiu pats, - tai buvo Niall balsas. Atsidusau su palengvėjimu. Turbūt Niall yra iš tų, kurie neleidžia pokalbiui virsti į muštynes, - Tik pirmų pirmiausia, atsisveikinsiu su Zoe.

Mano lūpų kampučiai truputį truputį kilstelėjo. Nieko nelaukusi, lėtai nulipau laiptais ir priėjau prie Niall.

- Ar tu mūsų klauseisi? - sugriežė dantimis juodaplaukis. Niall vis varstė mane akimis, bet ne taip įkyriai kaip Zayn. Labiau - gėrėdamasis. Debtelėjau akimis į Jį.
- Ar aš negaliu atsisveikinti? - pakėliau šiek tiek toną. Buvo akivaizdu, kad Zayn nustebo. Išpūtė akis ir ruošėsi kažką dar atsikirsti, bet Niall Jį nutraukė.

- Ji turi teisę klausytis ko tik nori, Malikai. Nepaversk jos savo marionete šimtu procentu.

- Manau, kad dabar puikus laikas tau pasišalinti, Horan. - Zayn tiesiog sprogo.

Neįsivaizduoju kas Jį taip sunervino, aš ir Niall - nieko nepadarėme.

Nepažeidžiau jokių taisyklių.
Išskyrus vieną vienintelę.
Neišduoti Zayn Malik.