Decisions || zayn

2-5/1

Nusiploviau rankas, susirišau plaukus į žemą uodegą ir įsimečiau į burną tabletę nuo galvos skausmo. Nurijau ją be vandens ir puoliau ieškoti gazuoto mineralinio vandens bjaurioms pagirioms.

Lyg ir atrodė, kad tai tik nuo alkoholio, bet mane kamavo dar ir kitas jausmas. Svaigulys ir kažkokios haliucinacijos.

Pažvelgusi į koridoriuje pakabintą veidrodį pamačiau, kad tikrai neatrodau gerai.
Va taip ir atsitinka kai pasilaižai su savo mokytoju.

Šūdas! Jis man net ne vaikinas, net ne draugas. Kaip aš drįsau taip padaryti? Negaliu patikėti, kad pasidaviau lengviems jo žavesio kerams ir puoliau jam ant kaklo.

Nusižeminai, Zoe.

Silpna. Kvaila. Šlykšti. Purvina.
Silpna. Kvaila. Šlykšti. Purvina.
Girta.

Apžiūrėjau save veidrody ir įvertinau situacija:
Veidas išblyškęs, skruostai paraudonavę (nors taip niekada nebūna), lūpos vis dar normaliai atrodė nes buvau užsitepusi toną lūpų dažų, bet akys neatitiko nieko gražaus.

Pilkos. Kaip visada. Bet vyzdžiai buvo išsiplėtę, o baltymai paraudonavę kaip reikiant.

Pamačiusi tokį vaizdą susvirduliavau ir griebiausi artimiausio sienos kampo, kad prisilaikyti.

Vyzdžiai išsiplėtę? Kaip suprasti? Ar čia nuo alkoholio?

Susiėmusi už galvos sugebėjau tik nuslysti siena žemyn kol bumbtelėjau ant užpakalio.

Skaudėjo galvą, kūną, net akis.

Kas buvo tam gėrime kur klube atnešė mergina? Ar ji man specialiai idėjo kažkokių nuodingų medžiagų? Ar tai narkotikai?

Pradėjau kramtyti nagus, iš susijaudinimo. Pastebėjau, kad net rankos drebėjo. Šalti pirštai lietėsi prie veido ir kankino mane nežinia.

Dieve, kas man yra?

Stipriai užsimerkiau ir stengiausi apie nieką negalvoti.

NEMĄSTYK. NEGALVOK. NEJAUSK. NEGIRDĖK.

Tai neveikė. Mintyse nusijuokiau iš savęs, nes vienintelis kas man trugdė visiškai atsiriboti nuo pasaulio buvo Zayn.

Būtent dabar jį prisimenu?

Iškart sugalvojau, kad mąstyti apie jį bus daug geriau negu galvoti apie visus šiandieną atsitikusius blogus dalykus ir emocijas.

Mintys apie Zayn mane užplūdo per sekundę. Lyg būčiau atrakinusi narvą, pilną paukščių, kurie tik ir laukė, kad kuo greičiau išskristų.

Iškart prisiminiau mūsų pirmą susitikimą.
Pirmąjį bučinį.
Jo prisilietimus.
Niall pasirodymą.
Planuotą pabėgimą.
Antrąjį susitikimą su Zayn.
Ir tada.. jo žūtį.
Mano žūtį.

- Ne! - sušūkau sau garsiai atsimerkdama ir užklupusio transo. Apžvelgiau kambarį, bet man akyse dar sukosi praeities vaizdai.
Norėjau juos nuvyti, bet jie lyg užprogramuoti vis sukosi nuo pat pradžių iki galutinių momentų, kai abu su Zayn buvome užklupti Niall.

- Šš, Zoe, nusiramink.

Tas garsas.
Žmogaus balsas.
Užsimerkiau ir purčiau galvą. Jutau kaip ašaros bėga skruostais, o vaizdai nenyko.

- Zoe, susikaupk. Išvyk blogus prisiminimus.

Pasikartojantis balsas mano galvoje liepė išmušti vaizdus iš galvos, bet man niekaip nesisekė.

- Atsimerk ir pakelk galvą.

Žmogaus balsas viliojo mane. Knietėjo atsimerkti ir pažiūrėti kas tai, bet buvo sunku.

Vaizdai pradėjo mirgėti, man mintyse paliepus jiems išnykti.
Dingo Niall, dingo Rez, dingo Louis.

Vaizdas sustojo ties manimi ir Zayn, o tada nušvietė baltas blyksnis ir stojo tamsa.

Stipriai laikiau akis užmerkusi. Net nedrįsau atsimerkti, nors žinojau, kad košmaras baigėsi.

- Atsimerk, Zo.

Lyg šaunanti kulka, aš atsimerkiau ir pažvelgiau į vaizdą priešais save.

Vis dar sedėjau ant koridoriaus žemės, rankos drebėjo, o mano kūnas buvo žvarbiai sušalęs.

Įvertinusi situacija, pakėliau galvą.

Ir tada išvydau savo ilgai lauktą demono sūnų.

***

Sveiki! Žiauriai sorry, kad dalis lb lb trumpa, bet tiesiog norėjau padaryti intrigą ir visą istorijos ilgumą perkelti į kitą dalį, tikiuos dar nenumirėt:D