Decisions || zayn

6/1

Liko 4 dienos..

Dosniai žemei siųsk šilumos ir šviesos,
Javus subrandink ir gyvybę įžiebk...
Skaitydama tokius eilėraščius pasijuntu gyvenanti neteisingame pasaulyje. Realiame pasaulyje aš viena. Tamsiame name su keturiomis žvaigždėmis. Dirbtinėmis žvaigždėmis. Ir svarbiausia - su Juo.
Dabar net nebegalvoju ar kada nors aš išeisiu iš čia. Zayn niekada manęs nepaleis.

Užverčiau knygą su kvailais eilėraščiais ir padėjau ją po pagalve.
Šiandien - paskutinė diena. Rytoj grįžta Zayn.

Neįsivaizduoju, kaip aš sugebėsiu pabėgti iš šių namų. Turiu paskubėti. Gal dabar Niall miega? Gal išeitų palikti šiuos namus? Pabėgti? Dieve, būtų nuostabu! Pagaliau įkvėpčiau gryno oro. Išgirsčiau paukščius, įkyrius musių ir bičių zvimbesius ir visą kitą.

Pamatyčiau tikrąsias žvaigždes, žmones - gyvas ir judančias būtybes.

Gyvenimas daug tamsesnis, kai name nėra nei vieno lango.

Kuom aš nusikaltau, kad atsiradau čia? Kodėl pas Zayn? Kodėl ne pas Niall? Jis atrodo daug geresnis variantas, nei amžinai surūgęs arba amžinai flirtuojantis Malikas. Jei jau privalėjau būti pagrobta, tai pasirinkčiau Niall Horan. Tai išties geresnis variantas.

Pradėjau jaustis pavargusi. Net nesistebėjau, kad tuoj užmigsiu vidury dienos, bet liūdino faktas, kad šiandieną nepabėgsiu.
Padėjusi knygą, net nepajutau kaip užmigau..

- Kelkis, Zoe.

Lėtai atmerkiau akis. Buvo įjungta mano kambario šviesa. Neaiškus siluetas stovėjo tiesiai priešais mane. Kelis kartus sumirksėjau ir pamačiau, kad tai Niall.

Suburbuliavau ir apsiverčiau ant kito šono. Lova buvo tokia kieta, kad privertė mane suurgzti iš skausmo.

- Tu privalai dabar atsikelti ir eiti su manimi.

Niall prisėdo ant mano lovos ir pradėjo stumdyti mane su rankomis. Sekundėlei man sukuteno todėl keistai sukikenau.
Beveik niekada nesijuokiu ir nesišypsau.

Dievas žino, kiek valandų Zayn mato mano surūgusį veidą. O dabar Jo bendras sugebėjo iš manęs išgauti kikenimą. Kažkas ne taip.

- Nenoriu.. Noriu miego, - mano lūpos sumurmėjo kažką ir vėl susičiaupė. Pajutau vėsų orą prie savo veido. Greitai atsimerkiau ir nustebau pamačiusi, kad prie pat manęs prisikišęs Niall. Aš jo net kvapą sugebėjau pajausti. Iš burnos sklido aštrus, bet gaivus mėtų kvapas. Man patiko.

Zayn visada smirdėjo prašvinkusiomis cigaretėmis. Kartkartėmis ir specifiniu alkoholio kvapu. Fu.

Švelniai pastūmiau Niall nuo savęs ir iš lėto atsikėliau.

Kaip aš atrodau? Ar man neturėtų būti gėda dabar stovėti priešais gražų vaikiną po viena maikute ir trumpais rožiniais šortukais? Jis mane vertinamai nužiūrėjo. Tuo metu, įsivaizdavau jį matantį priešais save vyrų pasąmonės skaičiukus. Vertinimo balus. Kiek jis įvertintu mane? 8? Gal 9?

- Nesu matęs, kad kas nors atrodytų šitaip gražiai ir naturaliai ką tik atsikėlęs.. - sušnabždėjo blondinas ir lėtai priėjo prie manęs.

Sulaikiau kvapą ir laukiau jo veiksmų.
Jis pakėlė ranką ir prisiartino prie mano veido. Paglostė skruostą. Tada kaklą. Ir tada pažvelgė į mano akis. Pajutau, kad kūne kažkas virpčioja, lyg kažkas.. keista, jutau lyg kažkokius dūrius ir dieglius. Nenoriai pažiūrėjau į Niall mėlynai žydras akis ir užsimerkiau. Nežinojau ko laukti.
Ir tada tai įvyko.

Jo švelnios lūpos prisilietė su manosiomis. Pajutau vėl tą patį gaivių mėtų kvapą, todėl dar labiau susilydžiau. Jis mane apkabino per liemenį ir prisitraukė šalia savęs.
- Oo, Zoe.

Jo vaitojimas mane privertė atstumti jį.
Užkišau išlindusius plaukus už ausies ir nusukau žvilgsnį nuo Niall.
- Nemanau, kad tai gera įdėja..

- Aš manau, kad tai buvo visai neblogai, - Niall atleido savo rankas nuo manęs ir nestipriai nusišypsojo. Blogai blogai blogai. Jeigu blondinas mane pabučiavo, reiškia, kad aš jam patinku. Todėl negaliu jo palikti čia vieno. Jeigu aš pabėgsiu, Zayn jį nužudys. Be gailėsčio. Ir šiaip, ką jis sau mano? Kad aš suknista kalė, leidžianti prisiartinti pirmam pamatytam?
Ką man daryti? Taip negalima!

- Ar aš tau patinku? - paklausiau ir pakėliau akis į jį.

- Beprotiškai. Tik tave pamačiau, iškart suvirpino širdį.
Atrodė, kad jis labai dėkingas už tokį klausimą.

- Aš irgi pajutau virpulius, - tyliai pasakiau, bet nutylėjau, kad pajutau ne meilės virpuliukus, o lyg perspėjamuosius signalus. O tada vos sau netrenkiau. Kodėl kalbu tokias nesąmones? Aš negaliu įsimylėti vaikino vos jį pažinusi.
- Tai ženklas, Zoe, - tarė Niall ir priėjęs paėmė už rankos. Mane lyg nukretė elektra. Vėl tie virpuliai, - Aš tau galiu padėti.

Nuo šito sakinio mano galva ir mintys prašviesėjo.
- Tu gali padėti man pabėgti? - paklausiau kupina šoko. Niall ruošėsi kažką atsakyti, bet mus nutraukė garsus durų trenksmas.

- Kas kam padės?!

Užmerkiau akis, pradėjau drebėti ir virpančiu balsu liepiau Niall pasišalinti. Bet Zayn jau stovėjo tarpdurį.