Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 1

Šiandien ryte atsikėliau labai prastos nuotaikos. Na, bet čia nieko keisto, sergant depresija kiekviena diena yra lyg bloga nuotaika.

-Ela, kelkis, pavėluosi į mokyklą. - išgirdau skardų balsą už savo kambario durų. Tai buvo mano tėtis.

-Keliuosi! - piktu balsu atsakiau.

Atsikėlusi kaip visada nusiprausiau, susiradau ką apsirengti ir net nevalgiusi išėjau į mokyklą, nes nenorėjau sutikti tėvo, nes jis būtų mane aprėkęs, dėl neaiškių priežasčių.Taigi apsiaviau batus ir greitai išbėgau. Mano mokykla nėra labai toli, tad dėl nuėjimo niekada nesijaudinu.

Įžengus pro mokyklos duris iškart pasigirdo žeidžiantys žodžiai, kaip: kalė, debilė, memokša, baidyklė ir pan. Taip, aš tai patiriu kiekvieną dieną tačiau per 2 metus jau net spėjau priprasti. Eidama pro koridorių, stengiausi nepratrūkti ir nesusimušti su kokia nors panele įžimybe.

Beje nepamenu ar minėjau, jog aš esu nusižiūrėjusi paslaptingą gražuolį iš savo klasės. Jis toks gražus, kad net kai jį pamatau man oda pašiurpsta. Jis nėra susidomėjęs tom kurios turi didelius užpakalius ir krūtinę. Iš tikrųjų jis netgi niekuo nėra susidomėjęs. Kai įeini į klasę jį galima pamatyti sėdintį vieną. Beje, jis irgi neturi draugų.

-Labas, - išgirdau Anelos balsą,- aš rengiu savo namuose vakarėlį jei norėsi, ateik. Iš tikrųjų keista, kad su manimi ji kalba. Aš jai visada buvau kirmėle.

-Labas, galbūt ateisiu,- bandydama atrodyti kuo labiau pasitikinti savimi atsakiau.