Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 3

Išgirdau labai garsų sprogimą. Tačiau tai buvo ne sprogimas.Tai buvo Šeino šautuvas. Jis šovė į mane ir aš susmukau ant žemės

/Džo/

Šiandien mokykloje išgirdau labai keistą dalyką. Alė su Šeinu kalbėjo pie Elą. Ela yra panelė kurią esu nusižiūrėjęs gal nuo 7 klasės, tačiau ji yra labai uždara tad nemanau, kad būtų kažkas išėję.

-Tau reikės ją nušauti,- savo vampyriškomis ausimis išgirdau sakant Alę.

-Bet kaip man tai padaryti? - tyliai klausė Šeinas Alės.

-Pats sugalvok! - piktai suriko Alė ir nuėjo nuo jo.

Kai išgirdau šiuos žodžius supratau, kad man reikės apsaugoti Elą. Šiandien ateis mano dieną kai galėsiu su ja susitikti ir parodyti jai gerą įspūdį apgindamas ją. Beje Alė visada buvo kalė. Kažkada per šokius ji mane pabučiavo ir nedavė ramybės 2 savaites nes galvojo, kad ji man patinka. Man ji niekada nepatiko. Išvis aš nemėgstų tokių panelių kurioms rūpi tik jos pačios.

***

Po mokyklos iškart bėgau prie Elos namo. Ten jos neradau. Tuomet bandžiau jai skambinti tačiau niekas nepakėlė ragelio. Po maždaug 20 minučių pamačiau bėgančią Elą, o už jos bėgo kažkoks vaikinas.

-Ela!,bėk čia. - sušukau.

Jį įbėgo į savo kiemą ir atsistojo už mano nugaros. Jaučiau, kad ji bijojo. Jos širdis plakė taip greitai, kad net buvo neįmanoma suskaičiuoti dūžių.

-Šeinai, ko tau reikia iš jos? - piktai paklausiau.

-Ne tavo reikalas, dink nuo jos arba būsit nušauti abu, - pasakė Šeinas laikydamas ginklą. Aš maniau, kad jis yra normalus, bet tas ginklas viską sugadino.

-Niekur aš neisiu ir padėk tą šautuvą - pasakiau. Niekada nemaniau, kad jis yra toks kvailas. Su šautuvu po rajoną bėgioja gaudydamas panelę. Kur pasaulis nusirito.

-Niekur neisi... Dar pažiūrėsim,- jis piktai nusišypsojo ir pasigirdo didelis trenksmas. Ela smuko ant žemės. Aš nieko nelaukdamas puoliau Šeina. Jis varžėsi tačiau aš buvau stipresnis. Kelis kartus trenkiau į veidą, kad atsijungtų. Jis nusipelnė mirties, tačiau nenoriu, kad vėliau visi žinotų jog aš ne toks kaip visi. Ela gulėjo ant žemės, be gyvybės ženklų.

-Kodėl???? Ela ne!!! - pradėjau verkti. Buvo labai skaudu matyti, kai žmogus kuriam norėjai patikėti visą savo gyvenimą dabar yra be gyvybės ženklų. Tačiau aš žinojau ką daryti. Savo kišenėje visada turiu mažų buteliukų savo kraujo.Ištraukiau vieną buteliuką ir įpyliau Elai į burną. Po kelių sekundžių ji prasimerkė. Jos akys buvo raudonos. Keista tačiau mano akys niekada nebuvo raudonos spalvos.

-Džo, ką tu čia veiki? - paklausė ji manęs. Jos akys buvo tokios gražios, todėl aš nesusilaikiau, prisilenkiau prie jos ir pabučiavau. Viskas truko taip trumpai, bet buvo verta.

Ela žiūrėjo į mane ir tada atsijungė. Pirmoji stadija visada yra lengva. Jos kūnas turėjo išvarinėti mano kraują po visą jos kūną, kad galėtų pereiti prie 2 stadijos. 2 stadija yra šiek tiek sunkesnė. Ji norės kraujo. Žmonių arba gyvūnų. Todėl reikės ją tvardyti, kad nenužudytų kokio nors nekalto žmogaus. Aš taip pat turėjau tai patirti. Tačiau man tai buvo šiek tiek lengviau nes mano tėtis buvo vampyras. Taip, buvo. Jis mirė prieš kelis metus...