Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 5

-Aš čia, dabar ir visados, - šypsodamasis pasakė jis.

***

Ryte atsikėlusi šalia savęs radau sėdintį Džo.

-Labas rytas, - apsimiegojusi pasakiau jam.

-Labas, kaip miegojai? - šypsodamasis paklausė.

-Kaip niekad gerai. O tu, ar miegojai nors kiek? - susirūpinusi paklausiau.

-Ne, ne miegas man galvoj, - nusijuokė jis.

-O tai kas tau tada galvoj?

-Tu,- mielomis akimis žiūrėdamas į mane pasakė Džo.

-Kodėl? Manai, kad kažkas nutiks,- nusišypsojusi paklausiau.

-Tau?? Kai mane turi tau niekas negresia,- jis iškėlė savo ranką, sutraukė savo rankos raumenis ir pradėjo juoktis.

-Koks tu pamaiva, - pastūmiau jį nuo lovos.

-Ahm, kokia šiandien diena? - paklausiau. Tikriausiai jam pasirodžiau visiška 'debilė' , bet aš tikrai nežinojau kokia buvo diena

-Trečiadienis. - atsakė.

-Aišku, gerai, kad bent tu laike susigaudai, - nusijuokiau, - beje, ar girdėjai ką nors iš mano tėvų?

-Ne.. - liūdnai atsakė.

Tuo metu šiek tiek susigraudinau. Nors aš jiems nerūpėjau, jie rūpėjo man. Taip, kol sirgau depresija viskas buvo daug sunkiau nei yra dabar kai esu kitokia ir turiu Džo šalia savęs. Jis man pakelia nuotaika ir suteikia man šiokių tokių jėgų. Ir tai yra viskas ko man reikia.

-Rytoj eisi į mokyklą?- paklausė Džo.

-Manau reikėtų, nes visi pradės galvoti, kad man kažkas nutiko ir pradės džiaugtis, - su pykčiu veide pažiūrėjau pro langą. Tuomet prisiminiau viską kas man buvo nutikę mokykloje. Nei kart neturėjau geriausios draugės. Na turėjau vieną, bet ji buvo Alės pasiuntinukė. Vėliau ji pradėjo man kalbėti už nugaros ir viskas tuom baigės. Po kelių mėnesių ją išmetė iš mokyklos už tai, kad 'draugavo' tualete su mokiniu iš kitos klasės. Kaip sakoma 'karma is a bitch'.

-Aš manau, kad šiandien keliausiu namo. Noriu pažiūrėti kaip laikosi tėvai, - atsistojusi pasakiau Džo.

-Kaip tik nori mano princese, - glostydamas mano plaukus pasakė jis.

-Beje, paimk šitą, - paduodamas mažą dėžutę pasakė jis. Joje buvo žali lęšiai. Aš buvau visai pamiršusi, kad mano akys yra raudonos ir , kad aš esu ne ta kokia buvau ankščiau. Dabar aš esu daug drąsesnė, labiau pasitikiu savimi. - Juos nešiok kiekvieną dieną ir stenkis, kad niekas nepamatytų raudonų akių.

-Pasistengsiu! - pasakiau ir greitai išskubėjau iš jo kambario namo - myliu!! - sušukau.

***

- Mama, tėti, aš grįžau! - grįžusi sušukau tikėdamasi sulaukti bent menko 'Labas' Tačiau viskas ką gridėjau buvo tyla.

"Keista" - sau pasakiau.
Mano tėvai nėra minios žmonės tad kur jie galėtų būti. Apvaikščiojau visą pirmą aukštą, tačiau nieko nebuvo. Tada pagalvojau, kad galbūt jie savo miegamajame antrame aukšte. Užlipusi pažiūrėti nieko neradau. Staiga išgirdau kažką vonioje.

-Mama... Tėti... - atsargiai pasakiau.

Niekas neatsakė.

Tuomet supratau, kad čia kažkas negerai. Jaučiau kraują. Tą jausmą pajaučiau pirmą kart. Nubėgusi į vonią radau juos abu gulinčius ant žemės leisgyvius. Šalia jų stovėjo Alė.

-Mama!! - pradėjau šaukti, - Ale ką tu padarei? Aš tau to gyvenime padarius nebūčiau, kad ir kaip tavęs nekenčiu. - su didžiuliu įniršiu pasakiau jai.

-Tu galvoji man rūpi.. Cha. Nei tavo tėvai, nei tu, niekas apie tave man nerūpi. Esi bevertė. Dabar išvis neturi nieko. - su pašaipiu juoku sakė ji.

-Kaip tu taip gali!!! - garsiai verkdama sušukau ir klupau ant kelių.
Žinau, galėjau panaudoti savo vampyriškomis smegenimis ir padaryti kažką, tačiau tuo metu man nerūpėjo ji, man rūpėjo tik tėvai. Kol sakiau jai tai mano mamos širdis nustojo plakti.

-Mama, ne! - apsikabinau ją taip smarkiai kaip niekada.

-E...la - sunkiai pasakė tėtis. Staigiai atsisukau prie jo.

-Tėti, nepalik manęs! - pasikūkčiodama pasakiau.

-Žinok, aš tave myliu! Atsiprašau, kad buvau tau toks blogas tėtis. Niekada nepamiršk tu man esi visas gyven... - pasakė tėtis. Tada supratau, kad jo širdis nustojo plakti.

-Tėti ne!!!!!!! - verkdama sušukau ir smarkiai jį apsikabinau.

-Tikriausi jautiesi siaubingai. - Juokdamasi pasakė Alė.

Aš paleidau tėtį iš savo glėbio, atsistojau, piktu žvilgsniu pažiūrėjau į ją ir priėjusi arčiau jai į ausį pakuždėjau "Dek pragare". Ir įkandau jai į kaklą ir tuomet nuo spintelės paėmusi žirkles smeigiau jas jai į širdį.

-Elą! - prie durų stovintis pasakė Džo.