Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 26

/Ela/
-Atvažiavom! - išgirdau sakant Džo.

Kai atvažiavau, galima sakyt nieko gero nemačiau. Buvo tiesiog platūs tušti laukai, o dar ta kaitri ir labai ryški saulė tiesiog nervino.

Negaliu patikėti, kad prieš kelis mėnesius mačiau savo mamą mirusią ant vonios kambario grindų, o dabar aš jos ieškau. Niekada nemaniau, kad tai nutiks ir dar niekas nežino ar mes ją rasim kas mane beje labai neramina.

-Einam čia. - sušuko Klarkas. Mes su Džo linktelėjom ir nusekėm paskui jį. Ėjom gal 20 minučių, tačiau nieko nėra.

-Čia nieko nebus. - praradusi viltį pasakiau.

-Ne, Ela. Mes tiek daug kelio važiavom ir dar nuėjom ne be reikalo. - rimtai pasakė Džo. - Mes tęsim paiešką.

Aš tiesiog linktelėjau ir nieko nesakiau. Su juo ginčytis buvo tiesiog beprasmiška.

***

Jau buvom nuėję tiek, kad nebematėm savo mašinos kas buvo labai negerai žinoma. Tačiau aš pasitikėjau Džo ir Klarku. Jie žino ką daro.

-Sustokit. -staigiai sustabdė mus Klarkas laikydamas pirštą prie lūpų lyg tildydamas mus.

Mes su Džo nutilę sustojom ir apsidairėm. Niekur nieko nematėm.

-Ji visai ne toli. - tyliai sušnibždėjo Klarkas.

-Kas vyksta ir kodėl tu šnabždi? - paklausiau. Jau buvau pradėjusi stresuoti kaip nesava.

-Jaučiu Danielių. - dairydamasis sušnabždėjo Klarkas.

Buvau visai pamiršusi apie Danielių, o juolabiau apie tai, kad Klarkas yra jo brolis dvinys.

-Ooo kas gi čia? - išgirdau pašaipų balso toną sakant man už nugaros.

Iš lėto atsisukau. Danielius. Jis ramiai stovėjo ir susidėjęs rankas į kišenes netikra šypsena šypsojosi.

-Ko tau dabar reikia? - pasakė Džo ateidamas man į priekį taip mane uždengdamas.

-Na, aš ilgai galvojau ir nusprendžiau jums padėti ieškoti Elos mamos. - pasakė Danielius be jokių emocijų.

-Mums tavo pagalbos nereikia. Tu viską tik dar labiau apsunkinsi. -piktai dėbtelėjo Džo.

-Nagi. Gal ir esu šiknius, bet šį kart padėti tikrai noriu. Brolau, atsimeni kaip kartu žaisdavom futbolą, kai tu nukrisdavai aš tau visada padėdavau. - liūdnai pasakojo Danielius. Buvo keista jį matyti tokį liūdną. Buvo dar keisčiau, kad nesupratau ar jis tiesiog tai vaidino ar tai buvo tikra.

Mačiau, kaip Džo užsigalvojo.

-Na, gerai. - atsidusdamas pasakė. - Tačiau net nebandyk paliesti Elos ar dar ko nors iš man brangių žmonių. - priėjęs prie Danieliaus pasakė Džo.

Danielius nieko nesakė tik pakėlė rankas lyg pasiduodamas.

***

Mes visi, dabar jau keturiese vaikščiojom maždaug penkias minutes ir ieškojom kokių nors smulkmenėlių kurios ką nors išduotų.

-Ne, Ela stok! -išgirdau šaukiant Klarką, tačiau buvo per vėlu.

Išgirdau garsų sprogimą, o per mano kūną perėjo karščio banga. Aš kritau ant žemės ir viskas ką mačiau buvo tamsas.

/Džo/

-Ne! - pamatęs kaip Ela krenta ant žemės sušukau.

-Ji užmynė ant sprogstamųjų spąstų. - išgirdau šaukiant Danielių.

Kai pribėgau prie jos ji buvo apdegusi rankas ir šiek tiek veidą. Iš nosies bėgo kraujas.