Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 7

-Dabar žiūrės dar labiau, - jis pagriebė mane už rankos ir prisitaukė prie savęs. Mes bučiavomės vidurį koridoriaus.. Mokykloje. Tuomet išgirdau kaip daug kas pradėjo mums ploti. Tikriausiai galvojo, kad čia nemokamas kinas mokykloje.

Neslėpsiu, jačiausiai kažkaip nejaukiai prieš tuos visus žmones, bet jeigu Džo jaučiasi gerai, nėra ko jaudintis.

Staiga eidama pro kelis vaikinus iš jaunesnės klasės išgirdau kaip vienas vaikinas pasakė:
-Ta Ela visai karšta, - o kitas pridūrė,-  Ne, ji kalė.

Aš sustojau ir žiūrėjau į juos. Džo tikriausiai perskaitė mano mintis arba pats nugrido ką jie sakė.

-Aš einu su jais pakalbėt,- labai rimtu balsu pasakė jis.

Jau supratau, kad tai gražiuoju nesibaigs. Arba jie susimuš čia arba lauke po pamokų. Deja, vos spėjau pagalvot apie tai, jau  vienam vaikinui iš antakio bėgo kraujas.

-Džo nereikia! Neverta. - pasakiau Džo griebdama jį už rankos. Gerai, kad bent jau paklausė. Maniau, kad užsispirs ir toliau mušis. "Na jau ne, neleisiu tiem vaikigaliam mušt mano Džo. Jei kas nors jį muš tai tik aš". - linksmai pagalvojau.

-Tau viskas gerai? - eidama tyliai paklausiau.

-Na, kaip matai einu šalia tai manau man viskas Okay, - nusišypsodamas pasakė.

***

Įėjus į klasę buvo dar blogiau nei koridoriuj. Visos 24 akys + Fizikos mokytojas žiūrėjo į mus. Netgi ne tai, kad žiūrėjo, jie sekė kiekvieną mūsų žingsnį.

-Ela, Džo,- sutrikęs pasakė mokytojas.

-Klausau jūsų, - nusišypsodamas pasakė Džo.

-Jūs vėluojat 2 minutes, - rimtai pasakė mokytojas.

"Jūs gal juokaujat? 2 minutės!? Tai po galais ne 2 valandos!" - pagalvojau.

-2 minutės nieko nepakeis. Jūs visi katik atsisėdot į suolus, o jūsų knygos dar nėra atverstos, tad manau mes pačiu laiku, - visiškai negalvodama atšoviau mokytojui.

Visų akys buvo įsmeigtos tiesiai į mane. Net Džo į mane žiūrėjo apšalęs. Na, bet aš pati nesitikėjau iš savęs to tad ko galima tikėtis iš kitų.

***

-Nu tu ten klausyk ir šovei mokytojui prieš pamoką,- juokdamasis pasakė man Džo.

-Aha, kažkaip smegenys tuo metu nebuvo užšąlusios, - kartu pradėjome juoktis.

-Ela! - išgirdau šaukiant kažką iš už nugaros. Esu šį balsą jau girdėjusi. Tai buvo Leticija. Ji yra mano bendraklasė, tačiau ji nėra labai drąsi tad šiek tiek nustebau kai ji mane susitbadė.

-Labas, - linksmai pasisveikino.

-Sveika, - atsakiau.

-Norėjau tik pasakyti, kad puikiai pasirodei per Fizikos pamoką. Buvai labai drąsi, - labai švelniai pasakė ji.

-Ačiū, net pati nežinau, kaip man taip gavosi, - juokdamasi atsakiau.

-Na, kad ir kaip ten bebuvo, buvo puiku! - pasakė ji. - Na gerai aš jau eisiu, nes dar aš 2 minutėm pavėluosiu į pamoką! Iki! - sušuko.

-Iki! - atsakiau.

-Vaaau! Ela, tu jiem padarei neblogą įspūdį, - parodydamas į bėgančią Leticiją pasakė Džo.

-Aha, tą jau pastebėjau.

***

Po pamokų iškart ėjau namo. Mane palydėjo Džo, nes sakė, kad nenori paleisti manęs vienos.

-Na, manau čia mes turėsime traukti kitais keliais - laikydamas mano ranką liūdnai pasakė jis.

-Nieko tokio, juk rytoj susitiksim, - atsakiau.

-Na tai iki, mano Eliukai! - apkabindamas pasakė.

-Čiau! - atsakiau.

Jam atsigręžus supratau, kad nenoriu jog jis paliktų mane vieną namuose, nes manau išprotėčiau viena tad greitai sušukau:

-Džo!

-Taip! - greitai atsakė.

-Gal nori pas mane nakvoti? Vietos yra tad manau nėra problemų. -pasakiau.

-O maisto yra? - linksmai paklausė.

-Vampyriško ne, bet pica šaldytuve, - juokdamasi atsakiau.

-Kaip nėra vampyriško maisto? Jis mums svarbiausias! - iškėlęs rodomąjį pirštą, kaip Einšteinas pasakė jis.

-Ahm...  Mes vampyrai... Greit bėgam... Gerai užuodžiam... Manau galėsim nueit į miškelį nusipirkt vieną kitą elnią. - juokdamasi atsakiau.

-Nu gerai, sugundei? - priėjęs arčiau pasakė Džo. - Tik turėsiu nubėgti iki namų pasiimti kelis dalykus, nepyksi? - paklausė.

-Supyksiu ir nebedraugausiu, - tipo rimtai atsakiau.

-Šmaikštuole tu, - jis pribėgo prie manęs ir pabučiavo skruostą, - tuoj grįšiu! - sušuko.