Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 4

Ela žiūrėjo į mane ir tada atsijungė. Pirmoji stadija visada yra lengva. Jos kūnas turėjo išvarinėti mano kraują po visą jos kūną, kad galėtų pereiti prie 2 stadijos. 2 stadija yra šiek tiek sunkesnė. Ji norės kraujo. Žmonių arba gyvūnų. Todėl reikės ją tvardyti, kad nenužudytų kokio nors nekalto žmogaus. Aš taip pat turėjau tai patirti. Tačiau man tai buvo šiek tiek lengviau nes mano tėtis buvo vampyras. Taip, buvo. Jis mirė prieš kelis metus...

/Ela/
Šiandien atsikėliau Džo kambaryje. Jis mane parsinešė namo po vakar.

-Labas miegančioji gražuole, - sėdėdamas ant lovos krašto pasakė Džo.

-Labas nemiegantis gražuoli, - pasakiau nusijuokdama.

Jis buvo toks kerintis. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad jis iš arti bus dar gražesnis, tačiau taip buvo. Jis žiūrėjo į mane ir atrodė, kad visas mano gyvenimas rožėm klotas. Neskėpsiu, tą akimirką taip ir atrodė.

-Matei save per veidrodį? - paklausė Džo žiūrėdamas į mane savo kerinčiomis akimis.

-Ne, o turėčiau? - susirūpinusi paklausiau. Minutei pagalvojau, kad mano veidas yra sudarkytas.

-Turėtum,- jis mirktelėjo man ir ištiesė savo delną lyg kviesdamas mane šokti. Kai padėjau savo ranką jis mane galima sakyti pakėlė iš lovos ir priėjęs arčiau pabučiavo. Viskas buvo taip... Pasakiška. Tada jis atsuko mane į veidrodį. Nenoriu girtis, bet jaučiau, kad atrodau kaip niekad graži ir pasitikinti savimi. Mano plaukai šiek tiek patamsėjo, turėjau gražią ir lygią veido odą ir... raudonas akis.

-Tu tokia graži,- negalėdamas slėpti savo meilumo pasakė Džo.

Aš atsisukau į jį ir pabučiavau. Jis atsakė tuo pačiu, tačiau man reikėjo su juo pakalbėti apie daug dalykų, tad tai ilgai netruko.

-Džo, kodėl tu buvai prie mano namų? - šį kart rimtai paklausiau Džo.

-Aš išgirdau kaip Alė su Šeinu tarėsi apie žmogžudystę,- nuleidęs akis pasakė Džo.

-Kokią žmogžudystę? - šiek tiek suglumusi paklausiau.

-Tavo,- jis pažiūrėjo į mane ir atrodė, kad jo akys sako "Dabar tu saugi" - vakar išgirdau kaip Alė su Šeinu tarėsi tave nušauti, tada supratau, kad turiu tau padėti.

- Bet, kodėl tu atėjai manęs apginti? Tu su manimi nekalbėjai nuo maždaug 8 klasės, o dabar tiesiog staiga užsinorėjai mane apginti. - nesuprasdama paklausiau jo.

-Elą, su tavimi nekalbėjau ne dėl to, kad man nepatikai, o dėl to nes jaučiau labai stiprų ryšį tarp mūsų, dėl to aš ir bijojau. Bijojau, kad galiu tave sužaloti. Įkąsti, įdrėksti ar dar kaip nors tau pakenkti. Tačiau kai išgirdau, jog jie ruošia tave nuskriausti supratau, kad man reikia tave apginti, todėl kiek galėdamas greičiau nubėgau prie tavo namo ir laukiau tavęs ir tada pamačiau, kad tave vejasi Šeinas. Supratau, kad tai jau vyksta. - įsijautęs į pasakojimą pasakojo jis.

-Tu neįsivaizduoji kaip ilgai aš to laukiau. Jau maniau, kad manęs nepastebėsi. Aš tave buvau įsimylėjusi... - mano vampyriškos smegenys jautė, kad turėjau tai pasakyti tad taip ir padariau. - aš laukiau ir galvojau kada gi tu ateisi prie manęs ir pakalbėsi su manimi... - pradėjau verkti.

-Baik, neverk aš su tavimi! Myliu tave dabar ir čia! - valydamas mano ašaras nuo skruostikaulių sakė jis.

-Aš negaliu patikėti, kad dabar tu čia,- pasakiau.

-Aš čia, dabar ir visados, - šypsodamasis pasakė jis.