Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 19

Mes visi 4 lėtai nuėjom prie mašinos. Džo padėjo man įlipti ir tada įlipo pats. Tuomet įsėdo ir Emilė su Klarku. Pradėjome važiuoti.

***

-Na štai, mes namie! - linksmai sušuko Emilė ir atsisukusi į mane nusišypsojo.

Aš jai atsakiau taip pat nusišypsojusi ir atsidariau automobilio dureles ir jau ruošiausi lipti.

-Ne,ne. - sušuko Džo ir pribėgęs greitai prilaikė mane už rankos, nes matė, kad nudribsiu.

-Ačiū, - padėkojau. - Dabar mane reikė prižiūrėti kaip mažą vaiką kuris nemoka vaikščioti. - nusišypsojusi pasakiau.

Džo pažiūrėjo į mane savo spindinčiomis akimis ir palydėjo mane iki mano lovos.

-Gulk, pamiegok. - padėdamas man atsisėsti pasakė.

Aš taip ir padariau. Atsiguliau ir užmigau.

***

Kai ryte atsikėliau nustebau. Mano žaizdų nebeliko! Koją galėjau judinti kaip ir seniau. Nesuprasdama išėjau pažiūrėti ar Emilė nemiega. Jia sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo televizorių. Kai išgirdo jog vaikštau ji iškart atsisuko.

-Labas rytas, - mielai pasisveikino.

-Labas rytas, - atsakiau. -Emile, - pradėjau kalbėti, - Gal žinai kaip per naktį mano žaizdos nuo kojų užgijo? - paklausiau.

-Netrukdyk Emilei, - lipdamas laiptais, juokdamsis pasakė Džo.

-Ne aš rimtai. Kodėl man nieko nepasakojat aš noriu žinoti. - supykusi pradėjau kalbėti.

Džo atsiduso ir atsisėdo ant sofos prie Emilės.

-Aš jus paliksiu vienus. - atsistodama pasakė Emilė.

-Atsisėsk šalia. - tapšnodamas per sofą šalią savęs pasakė Džo.

Aš nuėjau ir atsisėdau.

-Na, klausau. - pasakiau.

-Tu esi vampyrė, - pradėjo Džo pasakoti. - Tačiau esi nepaprasta. Esi Kaučerė.

-Ahmm... Gerai. - nesupratusi apie ką jis kalba pasakiau. - Gal būtų galima daugiau?

-Kaučerės yra vampyrų medžiotojos. Jos turi kelias galias kurių neturi paprasti vampyrai ir Elimarai. - pasakojo.

-Pala, - nutraukiau Džo. - Kas tie Elimarai? - paklausiau.

-Tai yra vampyrai kurie tave pagrobė. Jie medžioja Kaučeres ir jas žudo. Vėliau pasisavina jų galias ir tampa nenugalimi. - ramiai aiškino. - Taigi kur aš ten baigiau? A taip. - prisiminęs pradėjo pasakoti toliau. - Tu esi medžiotoja ir kai sumedžiosi reikiamą kiekį vampyrų ant tavo peties atsiras raudona K raidė. Tai reikš, kad gavai kelias galias kurių kaip ir minėjau nei vienas vampyras neturi.

Aš klausydama kai tai pasakoja Džo tiesiog netekau žado. Aš... Vampyrė... Kaučerė... Medžiotoja turinti galių...

-Aš einu į vonią, - sutrikusi pasakiau Džo.

Greitai nubėgau į savo kambarį,greitai prisileidau vonią šiltu vandeniu ir atsigulusi galvojau apie tai ką papasakojo Džo.

Kaip taip galima.. Niekaip negaliu suprasti. Aš juk visada buvau paprasta, niekinama mergiūkštė, o dabar staiga tapau vos ne pačia stipriausia vampyre.

Šios mintys mane tiesiog žudė. Vis galvojau ir galvojau. Jau praėjo galbūt 2 valandos kaip aš mirkau vonioje ir nusprendžiau išlipti ir pradėti ruoštis pusryčiams. Išlipusi iš vonios nusausinau kūną rankšluoščiu, pasidažiau blakstienas, spintoje susiradau paprastą pilką maikutę ir baltus džinsus. Apsirengiau ir nuėjau į apačią valgyti. Kai atėjau stalas jau buvo paruoštas. Aš nenorėjau ilgai užtrukti apačioje, tad suvalgiusi kelis sumuštinius, padėkojau Emilei, pristūmiau kėdę ir greitai nubėgau atgal į savo kambarį.

Pusę dienos gulėjau lovoje galvodama, kas dabar bus ir kodėl manęs nenužudė tas Elimaras kuris mane buvo pagavęs. Tuomet mano mintis nutraukė beldimas į duris.

-Ela, - išgirdau Džo balsą už durų. - Galiu užeiti? - švelniai pakalusė.

-Taip, užeik. - pasakiau ir atsisėdau ant lovos krašto.