Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 22

-Dėl to ir žiūriu į tave. - mielai pasakė.

Aš į pasižiūrėjau ir nusišypsojau. Jis buvo toks pasakiškai gražus ir dar tas smokingas. "Tikras džentelmenas." - pagalvojau.

-Na, ačiū. - pradėjo kikenti.

-Džo! Juk sakiau, kad neskaitytum mano minčių. - tyliai trenkiau per stala šypsodamasi.

Jis tiesiog juokėsi. Na bet juk nemelavau. Su tokiu vaikinu kaip Džo sėdėti prie vieno stalo yra kažkas nuostabaus. Džiaugiuosi, kad tuo metu kai Šeinas ruošėsi mane nušauti Džo viską nugirdo ką Alė su Šeinu kalbėjo ir Džo tada stovėjo ir laukė manęs prie mano namo durų.

-Džo? - sustabdžiau nejaukią tylą.

-Taip. - pakėlęs akis pasakė.

Labai norėjau sužinoti, kaip viskas vyko prieš tai, kai mane nušovė Šeinas.

-Mes jau draugaujame kelis mėnesius, tačiau tu man niekada nepasakoji apie save ir kaip tu gyvenai ankščiau. - tyliai ir ramiai paklausiau, kad niekas negirdėtų, nes šitam restorane vaikštinėjo labai daug žmonių.

-Na apie mane tu žinai beveik viską. Aš vampyras, neturiu tėvų. - tuomet jis nuleido akis. - Na taip. Tiesą sakant tu kai ko dar nežinai.

-Ko? - sunerimusi paklausiau. Jau pradėjau tikėtis kažko blogo.

-Aš tave buvau įsimylėjęs nuo 7 klasės. - vėl pakėlęs akis į mane pasakė jis.

Kai jis tai pasakė, atrodė, kad 12 kilogramų akmuo kątik nuo mano širdies nukrito. Jau tikrai labai bijojau, kad kažkas bus blogo.

-Amm... - susigėdau. Jaučiau kaip mano žandai kaista ir lėtai raudonuoja. - Aš tave buvau įsimylėjus nuo 8 klasės, tačiau tu buvai labai tylus ir ramus, tad net nesinorėjo tau kažko sakyti.

Jis nusišypsojo.

-Aš tik laukiau kada tu su manimi pakalbėsi, - spindinčiomis akimis pasakė.

-Aš ir! - pasakiau ir pradėjau tyliai kvatotis. Taip pat ir Džo.

-O Dieve! - sušuko Džo.

-Kas? - greitai suregavusi paklausiau.

-Mum jau metas išeiti arba kitaip pavėluosim į treniruotę. - Tai pasakęs Džo išsitraukė piniginę ir padėjęs ant stalo pinigus iškėlė ranką kviesdamas barmeną.

-Ačiū, kad apsilankėte. Tikiuosi buvo skanu. - maloniai pasakė barmenas ir paimdamas pinigus nuo stalo nuėjo atgal iš tos pusės iš kurios grįžo.

***

Namo grįžome maždaug už 20 minučių.

Kai įėjome į namą mane pasitiko labai išvaizdus ir sportiškas vaikinas.

-Labas. Tu tikriausiai Ela. - mielai paklausė paspausdamas man ranką.

-Taip, o tu būsi...? - paklausiau.

-Aš Elijus.

Vau, jis taip šauniai atrodo, net jo vardas nerealiai gražus!

Kai pamačiau, kad Džo piktai į mane žiūri iškart išvaikiau mintis apie jį ir nuėjau į viršų apsirengti.

Apsirengiau paprastą maikutę trumpomis rankovėmis, sportinius šortus ir iš savo stebuklingos spintos išsitraukiau šviesiai mėlynus sportbačius, o plaukus susirišau į aukštą uodegėlę. Viską baigusi nubėgau į apačią, pas tą Elijų. Jis manęs jau laukė, o kai mane pamatė vėl pradėjo šypsotis. Kažkodėl jaučiu, kad jo tas mielumas yra labai gerai suvaidintas. Na, manau neblogas aktorius būtų.

-Tu pasiruošus? - paklausė Elijus.

-Na taip. - atsakiau pažiūrėdama į savo kojas.

-Na tai gerai, einam į salę.

Vau, nesitikėjau, kad šitam name yra ir sporto salė. O tas mane tikrai labai nustebino. Namas su visai privalumais. Nenustebčiau jei kur nors dar būtų ir požeminis kalėjimas.

Tačiau patekimas į tą sporto salę man labai nepatiko. Turėjome eiti pro rūsį kuriame pilną voratinklių. Tačiau greitai priėjome tamsiai rudas, medines duris. Elijus jas atidarė ir tada paaiškino visą mūsų šios dienos treniruotę.