-Vampyras... - žiūrėdamas į 'žmogų' kuris stovėjo uz maždaug 3 metrų nuo mūsų pasakė Džo.
-Sveikas brolau, senai nesimatėm, - išgirdau sakant vyrą piktžiugišku balsu.
-Labas, ko čia atvykai? Tavęs WadleWoode nebuvo jau 4 metus. - piktai pasakė Džo.
-Aš čia atvykiau paatostogauti, - pasakė, - matai gyvenant Londone man pasidarė nuobodu. - rodydamas kabutes pasakė nepažįstamasis.
-Nagi, Danieli, tu be reikalo čia tikrai neatvyktum. Sakyk ko nori? - labai piktai pasakė Džo.
"Tai pala, nejaugi tai reiškia, kad Džo turi brolį?" - pagalvojau.
-Nieko, kaip ir sakiau. Beje, kas ši gražuolė? - priėjęs prie manęs ir liesdamas nano plaukus pasakė Danielius.
-Neliesk manęs, - pastumdama jį pasakiau.
-Oho kokia pikta, - juokdamasis pasakė, - man tokios patinka.
-Nelysk prie jos, - pasakė Džo.
-Arba? - erzino Džo brolis Džo.
-Su ąžuolo pagaliu persmeigsiu tave, - beveik urgzdamas pasakė Džo.
-Nepyk, bet manęs tai negązdina. - piktai atsakė.
Jis greitai pribėgo prie manęs ir nepastebimai pasiėmė mane nuotakos stiliumi ir pradėjo greitai bėgti į kitą pusę.
-Ką tu darai idiote? - spardydamasi pasakiau.
Jis tylėjo.
-Tu gal kurčias? Paleisk mane - šaukiau, bey jam tai buvo nė motais.
Staiga priekyje staigai pamačiau Džo. Jis puolė Danielių.
-Ela bėk! - sušuko.
Taip ir dariau. Bėgau kiek kojos neša. Kadangi buvau vampyrė galėjau bėgti tokiu greičiu, kad manęs net važiuojanti mašina neaplenktų. Net nepastebėjau kaip atsidūriau visai prie namų. Aš greitai atsidariau duris, įbėgau į vidų ir užsirakinau.
/Džo/
Negaliu patikėti, kad jis paėmė Elą. Aš greitai bėgau paskui juos ir dėkui Dievui išėjo užeiti prieš juos. Girdėjau kaip Ela šaukė, kad jis ją paleistų ir mane tas dar labiau siutino.
-Ela bėk! - sušukau. Ji ištrūko iš jo glėbio ir pradėjo bėgti.
-Ko tai reikia iš jos? -piktai paklausiau.
-Nahhh. Norėjau pasismagint žinai, kaip tu smaginaisi su Nela. -piktai pasakė Danielius.
Taip, aš ja naudodavausi, bet ne sexualine prasme o krauju ir Danieliui nieko nesakiau. Ji nebuvo vampyrė, tad nebuvo sunku. Tačiau labai gailiuosi, kad jai tai dariau.
-C'mon, Danieliau, kas buvo tas pražuvo! Aš tavęs atsiprašiau, gulėjau netgi 1metus tavo rusyje su verbena tau to neužteko? - sušukau ant jo.
-Kas buvo tas pražuvo? - priėjęs prie manęs piktai paklausė. - Tai nebuvo man žaislas. Aš ją mylėjau, bet tu ją iš manęs paėmiai, todėl ir tu kentėsi. - piktai atrėžė. - Aš tą patį darysiu Elai.
-Nebandyk jos liest! - supykau taip, kad net puoliau su juo muštis nors žinojau, kad aš prie jo esu bejėgis tačiau jačiau kad jeigu nieko nedarysiu aš tiesiog palūšiu ir bus dar blogau.
Mes mušėmės gal 10minučių. Jaučiausi labai blogai tačiau mačiau, kad Danielius buvo taip pat nusilpęs.
-Žinai, ką? - sustojęs pasakė. - Su tavim neįdomu. O dėl Elos aš dar grįšiu. - piktai pasakė.
-Tu gal jau uoslę praradai? Ji taip pat vampyrė.- piktai pasakiau Danieliui.
-Ooo, tikrai? Tai bus dar linksmiau! Haha. - jis piktao nusijuokė ir tiesiog dingo man iš akių.
/Ela/
Jau laukiu Džo maždaug 15 minučių, tačiau jo nematyt. Pradėjau net drebėti iš baimės, kad Danielius jam kažką padarė. "Ne Ela, jam viskas gerai." - tyliai pagalvojau. Jaučiau kaip kaupėsi ašaros, tačiau aš jas nusivaliau ir pasakiau sau "Kodėl tu verki idiote? Jam viskas gerai!"
Tuomet išgirdau kažką beldžiant į duris.
-Ela, čia Džo! - išgirdau šaukiant.
Aš greitai nubėgau, atrakinau duris ir puoliau jam į glėbį.
-O Dieve Džo! Aš dėl tavęs taip jaudinausi. - dabar jau mano akys ašarojo iš laimės.
-Man viskas gerai. - išgirdau jį tyliai šnabždant man į ausį.
Staiga pajaučiau, kad Džo apkabinimas pasidarė per sunkus. Jam nugaroje buvo įsmeigtas ažuolo kuolas!
-Džo! - jaučiau kaip jis smunka ant žemės. - Ne!!!!
Už jo nugaros stovėjo Danielius. Jis piktai šypsodamasis žiūrėjo į mane.
-Ko tau reikia iš jo? - atsiklaupusi prie Džo, verkdama piktai paklausiau Danieliaus.
-Iš jo? Ne mažute, man iš jo nieko nereikia.- pasakė.
-Tai ko tau reikia? - piktai paklausiau.
-Tavęs...
Tada pajaučiau kaip jis mane pagriebė už rankos ir į ją su švirkštu kažką įleido. Atsijungiau.
YOU ARE READING
Elos Pasaulis
FantasyTikriausiai atrodys, kad mano gyvenimas puikus. Deja, jus nuvilsiu. Sergu depresija jau 4mėnesius, neturiu draugų, o mano tėvai yra darboholikai tad aš jiems beveik nerūpiu. Taip, nemanau, kad norėtumėte gyventi taip kaip gyvenu aš... *** Po kiek la...