Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 29

Mes su mama taip ir padarėme. Nežinau kodėl, bet sakyti žodį "mama" buvo gan keista. Nors tai ir taip suprantama.

Kai tik įėjome į namą nubėgau į vonią nusiprausti ir apgalvoti viską kas įvyko. Man vonia visada buvo labai gerai apmastymų vieta ir labai tyli žinoma.

Kai nusiprasiau susiradau juodas timpas ir paprastą žalią maikę. Nenorėjau rengtis kažkuo labai gražiu, tiesiog norėjau jaustis patogiai. Apsirengusi nulipau į apačią. Svetainėje prie stalo sėdėjo mama ir Emilė. Jos labai gražiai šnekučiavosi viena su kita kas man labai patiko, nes tai reiškia, kad jos labai gerai sutaria.

-Na, matau jau susipažinot,- eidama patašnojau Emilei per petį.

-Taip, - atsakė Emilė, - Mes su tavo mama turim labai daug vienodų pomėgių.

-Smagu žinoti! - sustriksėjau ir pasiėmusi jogurtą iš šaldytuvo nubėgau į savo kambarį. Gal pusvalandį sėdėjau ant lovos ir valgydama jogurtą galvojau apie tai, kas dabar bus. Kaip mes gyvensim toliau ir kokie bus mano ir mano mamos santykiai. Tikrosios mamos. Su moterim kuri mane įsivaikino, neturėjau labai gerų "mamos ir dukros" santykių, tad labai tikiuosi, kad dabar turėsiu.

-Sveika Ela. - nutraukdamas mano mintis įėjo į mano kambarį Džo.

-Sveikas, - meiliai nusišypsojau.

-Kaip tu laikaisi? - glostydamas mano ranką paklausė.

-Puikiai, tačiau kartu ir esu sumišusi, - nusijuokiau. Jis taip pat.

-Aišku. - jo šypsena dingo.

-Kas yra? - sunerimau.

-Na tu žinai, kad turėsi pasakyti mamai apie tai, kad esi ne žmogus. - pasakė Džo. Sakydamas jis kalbėjo labai atsargiai tikriausiai nenorėjo manęs įžeisti, tačiau nematau dėl ko būtų galima.

-Na taip žinau, tačiau... - mano kalbėjimas vėl buvo nutrauktas. Šį kart į mano kambarį įlėkė mama.

-Kaip suprast tu ne žmogus? - sukryžiavusi rankas kaip tikra mama paklausė manęs.

Aš pasižiūrėjau į Džo, o jis tik patrūkčiojo pečiais lyg nežinodamas kaip gali padėti.

-Mama, - pradėjau, - Aš... - Mane vėl pertraukė.

-Tu vampyrė. - nusišypsojo mama.

Aš nustebau.

-Iš kur tu žinai? - su palengvėjimu, kad nereikės visko pasakot paklausiau.

-Neįsidėjai savo lęšių. - rodydama į ant spintelės esančią lęšių dėžutę pasakė ji.

Pasižiūrėjau į Džo, o jis laikėsi susiėmęs už kaktos, nes suprato, kad mano mama jau apie tuos visus dalykus žino ir, kad jai čia nebuvo staigmena.

-Ne, bet jeigu rimtai. Iš kur tu dar supratai, kad aš vampyrė? Juk, kad mano akys raudonos tai nereiškia, kad čia nėra lęšiai, o ten ant spintelės tiesiog raudonų lęšių dėžutė. - išdėsčiau viską mamai.

-A taip. - ji pasimetė. - Tavo tėtis buvo Kaučeris. Daugiau jokių vampyrų rūšis neturi raudonų akių.

-Pala ką? - apšalau. -Kaip taip gali būti? Kur jis dabar?

-Jo visa šeima buvo vampyrai. O kaučeris gimsta tik 1 per dvi kartas. O dabar jis yra miręs. Jį nužudė Elimaras.

Džo ir aš tiesiog žiūrėjom į ją ir nieko negalėjom pasakyt iš nuostabos.

-Tai štai dėl ko kai išgėrei mano kraujo, tapai ne vampyrę, o iškart Kaučere. Tu jau turėjai Kaučerės kraujo.