Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 23

Tačiau patekimas į tą sporto salę man labai nepatiko. Turėjome eiti pro rūsį kuriame pilną voratinklių. Tačiau greitai priėjome tamsiai rudas, medines duris. Elijus jas atidarė ir tada paaiškino visą mūsų šios dienos treniruotę.

Treniruotė prasidėjo nuo paprastų apšilimų ir tada priėjome pritūpimus. Jis pradėjo demonstruoti kaip daryti pritūpimus.

"Tu ką rimtai? Aš žinau kaip daryti pritūpimus" - pavarčiusi akis pagalvojau.

-Na, dabar tu. - užleisdamas kelią prie veidrodžio pasakė jis.

Aš pradėjau daryti pritūpimus. Pro veidrodį mačiau kaip jis vis žvilgčioja į mane.

-Gal baigsi spoksot? - piktai atsistojusi pasakiau.

Jis šelmiškai nusišypsojo.

-Ha, nebaisu kažkaip.

Aš baigiau daryti pritūpimus ir vos spėjau atsisukti į jį jis atėjo prie manęs ir pradėjo mane liesti ir staiga jis stipriai suėmė mano rankas.

-Paleisk mane! - bandydama ištraukti rankas iš jo tvirtų gniaužtų pasakiau.

Jis į mano žodžius nekreipė dėmesio ir tiesiog pradėjo bučiuoti mano kaklą. Aš pradėjau spirdėti kaip žuvis kuriai trūksta vandens.

Staiga pajaučiau, kad jo ranka lėtai slenka po mano maikute. Šiuo momentu supratau, kad turiu kažką daryti, nes kitaip nutiks kažkas ko aš tikrai nenoriu.

Tik dabar pajaučiau, kad jis paleido vieną mano ranką. Aš staigiai  trenkiau jam per žandą ir jis užsiėmęs žandą su abiem rankom paleido mane. Aš greitai pradėjau bėgti išėjimo. Galėjau girdėti kaip jis bėga paskui mane.

-Ne! Ne! Džo! - šaukiau visa gerkle. - Džo, padėk! - suėmusi visas jėgas sušukau.

Tuomet pajaučiau kaip stiprios rankos mane sučiumpa ir užčiaupia mano burną. Ir vėl tas suknistas Elijus.

/Džo/

Kol Ela treniravosi nusprendžiau paruošti vakarienę. Sumaniau jog padarysiu sumuštinių ir išvirsiu šiltos, ramunėlių arbatos, nes po sporto jos raumenys bus kaip iš po karo, o šilta ramunėlių arbata tai tikrai numalšins.

Staiga darydamas sumuštinius išgirdau spiegimą. Nesupratęs kas vyksta apsidsiriau. Tuomet išgirdau antrą kartą.

-Ela! - garsiai sušukau ir viską metęs pasileidau bėgti link sporto salės rūsyje.

Ten nubėgau taip greitai, kad net pats nepajaučiau.

Ją lietė tas suskis! Elijus. Aš nieko nelaukęs puoliau jį. Užbėgau už nugaros taip jį pargriaudamas. Tuomet staigiai atsukau jo prakeiktą veidą į save ir pradėjsu jį mušti. Gal kokius 20 kartų smarkiai trenkiau jam per veidą. Aš buvau toks supykęs, kad net nepajaučiau kaip jo veidas pasidarė mėlynas ir pradėjo tinti.

-Baik! Tu jį nužudysi! - sušuko Ela.

-Aš to ir noriu. Tavęs niekas nelies! - trenkiau jam stipriai per veidą paskutinį kartą ir atsistojau nuo jo.

Jis gulėjo be sąmonės.

-Kaip tu? - priėjęs prie Elos ir ją apkabindamas paklausiau.

-Dabar gerai. - verkdama pasakė.

-Ką jis tau norėjo padaryti? - pamatęs jos ašaras dar labiau sunerimau.

-Jis... - kūkčiodama pasakė ji. - Jis tiesiog lietė mane... - po šių jos žodžiu aš nesusilaikiau.

Pasitraukiau nuo jos ir priėjusi prie Elijaus kelis kartus jam smarkiai spyriau į kairį šonkaulį. Ela pamačiusi ką darau užsiėmė už burnos ir sucypė.

-Jis turėjo atsiimti už tai ką padarė ir tai jo bausmė. - uždusęs pasakiau jai. Ji nuslydo siena ant žemės ir sėdėjo verkdama.