Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 11

-Ach tas idiotas tave lietė!? - mano pyktis pasiekė didžiausią lygį ir aš supykęs apsisukau ir paėmęs pirmą pasitaikiusį pagalį smeigiau jam jį į pilvą. Žinau, turėjau jam smeigti į širdį, tačiau nenoriu teptis rankų jo purvinu krauju.

-Tu tikriausiai supranti, kad manęs taip nenužudysi? - išgirdau sakant Danielių.

-Aš ir nenoriu, kad tu mirtum. Tu turėtum gyvent su mintimi kiek nuskriaudei žmonių. - piktai pasakiau.

Jis tiesiog nusišypsojo ir nieko nesakė.

/Ela/

-Eime, Ela. - pasakė Džo.

Aš įsikabinau Džo į ranką, nes jaučiau, kad tuoj nualpsiu. Kadangi Danielius gulėjo ant žemės man reikėjo per jį perlipti nes kitaip nebūtų išėję praeiti. Kai Džo perlipo per jį jis mane laikė už rankos, kad aš už jo užkliūdama nepardribčiau. Staiga pajaučiau stiprą ranką ant savo kojos.

-Paleisk mane! - šaukiau Danieliui.

Jis manęs nepaleido, tad Džo pribėgo prie jo ir nusuko jam sprandą. Tas Danieliaus sprando trakštelėjimas manęs vos nesupykdė. Kažkaip keista, kad man kraują gerti yra normalu, o kai kažkas kažkam nusuka sprandą aš vos nevemiu.

-Tau viskas gerai? - paklausė Džo.

-Kol aš salia tavęs man gerai. - pasakiau. Mes stovėjom ir tada pajaučiau kaip mūsų lūpos susilietė.

-Eime namo. - atsitraukęs nuo mamęs pasakė Džo.

Aš jam nieko nesakiau tiesiog įsikabinau į jo ranką ir mes susikabinę keliavome namo.

***

Kai grįžome namo ant durų radome užrašą. Ten buvo parašyta:

"Tai dar ne pabaiga!!! .D"

-Danieliaus darbas. - Išgirdau sakant Džo. - Jis ankščiau klijuodavo tokius lapelius žmonėm kurių neišeidavo nužudyti.

-O jis vėliau grįždavo ar čia tiesiog bando gąsdinti? - paklausiau Džo.

Jis tylėjo.

-Džo! Kalbėk su manimi. - garsiai sušukau.

-Taip, jis grįždavo. - atsakė. - Bet tu esi stipri ir manau, kad galėtum nugalėti bet ką. Net ir Danielių. - glosdydamas man plaukus pasakė.

-Aha. Mane pagrobė, o viskas ką aš dariau tai buvo gulėjimas lovoje ir verkimas. - atsakiau.

-Bet tu buvai pasimetus, - žiūrėdamas į mane pasakė Džo. - Aš juk suprantu, kad tau buvo sunku.

***

-

Ela, - po ilgo laiko tylėjimo pasakė jis.

-Taip. - atsakiau.

-Aš ilgai galvojau ir pamaniau, kad gal norėtum kraustytis į Arizoną? - su maža ir labai žavia šypsena pasakė jis. - Aš jau žinau kur gyventume ir panašiai. - pridūrė.

-Ahm, nežinau. - galvodama atsakiau. - norėčiau, tačiau kaip mokykla ir visi kiti reikalai?

-Kokie reikalai? - nustebęs paklausė.

-Danielius... - nuleisdama galvą pasakiau.

-Pamiršk jį. Ela, jis tavęs vos neužmušė, kodėl tu apie jį galvoji? - atsistojęs pasakė.

-Aš apie jį negalvoju. Man tik keista, kad nori taip staigiai priimti sprendimą kraustytis į kitą šalį. - priėjusi prie jo pasakiau. - Džo, tu slepi kažką?

-Ne, visiškai nieko. Aš kaip atversta knyga. Jei kažką slėpčiau manau tu sužinotum netgi pirmiau už mane. - nusijuokęs pasakė. - Taigi, ar kraustysiesi su manimi? - laikydamas mano rankas ir žiūrėdamas man tiesiai į akis pasakė jis.

-Achhhh... - atsikvėpiau. - Žinoma, kad kraustysiuos! - linksmai atsakiau.

-Yay! - linksmai sušuko ir labai stipriai mane apsikabino.

/Džo/

Kai ji sutiko kraustytis su manimi į Arizoną, atrodė, kad viskas baigsis, visos bėdos ir visi Danieliaus žaidimai, tačiau žinau, kad taip nebus. Jis mus seks ir taikysis vėl pagrobti Elą ir jai kažką padaryti, bet aš jam to neleisiu.

-O kada mes važiuosime? - paklausė Ela.

-Kada tik nori. Galim net dabar. - šypsodamasis pasakiau. Ji žiūrėjo į mane savo raudonomis akimis. Kartais net pamirštu, kad ji vampyrė nors žiūriu jai tiesiai į raudonas akis.

-Galbūt rytoj? Nes reikės mums susidėti daiktus. - pasakė.

-Kaip tik nori. - pasakiau pabučiuodamas jai į kaktą. - Na gerai manau mums laikas eiti miegoti nes rytoj laukia nauja diena nauji iššūkiai! - šokinėdamas pasakiau.

-Ei, ramiau Romeo, pristabdyk baltus arklius, - lipdama laiptais ir juokdamasi pasakė Ela.

-Oi tu! - sušukau ir pradėjau bėgt paskui ją.

-Nepagausi! - bėgdama pasakė ji.

-Ar tikrai? - Aš greitai užbėgau jai iš priekio ir užkirtau kelią. Ji man krito į glėbį ir juokėsi.

-Norėčiau, kad taip būtų dažniau, - linksmai pasakė Ela.

-Pasistengsim, kad taip ir būtų. - atsakiau.