-Taip, užeik. - pasakiau ir atsisėdau ant lovos krašto.
Jis lėtai atidarė kambario duris ir taip jas uždarė, tuomet lėtai pradėjo eiti link manęs.
Jis žiūrėjo į mane laukdamas kol aš kažką pasakysiu, bet juk jis čia atėjo.-Kažkas nutiko? - neištvėrusi jo žvilgsnio paklausiau.
-Ne, nieko. - nusišypsojo. - Norėjau tik pažiūrėti ar viskas gerai, nes labai ilgą laiką nebuvai nusileidusi į apačią.
-Na, man viskas gerai. - sutraukiau pečius ir nusišypsojau. - Tiesiog galvojau apie tai ką man papasakojai.
-Ela! Negalvok apie tai! Tu turi mane, Emilę ir Klarką. Mes tave saugosim. - priėjęs atsisėdo šalia.
-Žinau, tačiau tu nesupranti koks jausmas yra kai žinai, kad už bet kurio kampo tau gręsia pavojus. - žiūrėdama į grindis pasakiau.
-Žinoma, kad žinau. - glostydamas mano nugarą pasakė jis. - Na, bet, kad būtume visiškai įsitikinę, kad tau nieko nenutiks, nuo rytojaus pradėsim apmokymus. - šypsodamasis pasakė Džo.
-Kokius? - susiraukusi paklausiau.
-Kovos, vėliau išmokinsime ir kaip gali naudoti savo galias, bet pirmiausia tau reikės išmokti kovoti. - labai raiškiai kalbėjo Džo.
-Na, gerai. Supratau. - pasakiau. - O tu mane mokinsi ar kas?
-Mano geras draugas kuris yra treniruotas boksininkas. Jis išmokins tave įvairių triukų. - pasakė.
-O kaip dėl galių? - susirūpinusi paklausiau.
-Galias pažinti tau padės Emilė. - sukikeno. - Na gal dar ir Klarkas. - greitai pridūrė.
-Gerai. Ačiū tau. - pasakiau ir pasilenkusi prie jo pabučiavau.
-Na gerai, eik pailsėti, rytoj bus labai sunki diena. Tau reikės energijos. - pasakė.
-Gerai. Iki rytojaus. - jau guldamasi į lovą pasakiau.
Išeidamas Džo vėl labai ramiai uždarė duris. Tai ir girdėjau. Net nepajaučiau, kad užmigau. Viskas įvyko taip greitai.
***
-Elaaa!!! - išgirdau šaukiant moterišką balsą. - Kelkis miegale, pusryčiai aušta! - trepsėdama pasakė Emilė.
-Dar penkios minutės! - iškėlusi penkis rankos pirštus pasakiau.
-Nope. Jokių penkių minučių. - ji atėjo prie manęs ir pradėjo silpnai mušti su pagalve.
-Gerai jau gerai. - juokdamasi lipau iš lovos.
- Nu čia jau kitas reikalas! - linksmai sušukusi pasakė Emilė ir išėjo.
Atsikėlusi nubėgau į vonią. Išsivaliau dantis, nusiploviau veidą, pasidažiau blakstienas, patepiau lūpas vazelinu ir tada pradėjau šukuotis plaukus. Susišukavusi spintoje radau paprastus gėlėtus šortus ir paprastą pilką maikutę. Taip ir apsirengiau.
-Labas rytas. - nulipusi į apačią pasisveikinau.
-Sveika. - visi choru pasakė.
Ant stalo jau garavo blyneliai su klevų sirupu ir kiviais. Labai mėgstu blynelius, o su kiviais supratau, kad būna net skaniau.
Suvalgiusi kaip visada padėkojau Emilei už pusryčius ir pristūmusi kėdę prie stalo nunešiau lėkštę ir padėjau į kriauklę.
Tada tiesiog nuėjau į sveitainę ir įsijungiau televizorių. Kalbėjo apie politiką ir šiaip kažkokias nesamones kurios yra skirtos ne mano galvai.
-Tu pasiruošusi Ela? - priėjęs paklausė Džo.
-Kam? - sutrikusi paklausiau.
-Šiandien treniruosies. - pakėlęs antakį pasakė.
-A.. Taip pasiruošusi tik reikės persirengti? O kelintą valanda prasidės treniruotė? - paklausiau.
-Antrą valandą. - pasakė Džo. - Dabar yra be dvylikos minučių vienuolika, tai gal norėtum kur nors nueiti? - kasydamasis pakaušį paklausė Džo.
-Manau, kad norėčiau išeiti prasiblaškyti. - linksėdama, mielai atsakiau.
-Tai gerai, eikime ruoštis! - Suplojęs kelis kartus pasakė Džo ir greitai nudūmė į savo kambarį.
Na, kaip manote, kas bus toliau? :) Komentuokit! <3
![](https://img.wattpad.com/cover/77484786-288-k801620.jpg)
YOU ARE READING
Elos Pasaulis
FantasyTikriausiai atrodys, kad mano gyvenimas puikus. Deja, jus nuvilsiu. Sergu depresija jau 4mėnesius, neturiu draugų, o mano tėvai yra darboholikai tad aš jiems beveik nerūpiu. Taip, nemanau, kad norėtumėte gyventi taip kaip gyvenu aš... *** Po kiek la...