Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 14

-Ne, Ela, tikrai nėra dėl ko jaudintis! - ramiai kalbėjo. - Jei kažkas būtų aš tau pasakyčiau.

Kažkodėl paskutinis jo sakinys man nieko neįrodė. Mačiau, kad jis nuo manęs kažką slepia ir aš tikiuosi išsiaiškinti ką.

***

Kai privažiavome prie kažkokio miško, aš automobilio veidrodėlyje pastebėjau, kad kažkas labai greitai bėga iš paskos.

-Džo, - sunerimusi pasakiau, - pažiūrėk pro veidrodėlį.

-Šūdas, - pažiūrėjęs į vedrodėlį pasakė. Jis susuko vairą ir pradėjo važiuoti prieš eismą.

-Kas čia vyksta? Kas ten yra? - nesuprasdama sakiau Džo.

-Danielius... Jis mus rado. - pasakė trenkdamas rankas per vairą.

Kai pasakė, kad ten Danielius man net kojos nutirpo. Supratau, kad mes nuo nieko nepabėgom. Mano manymu, atsikraustymas čia nieko nepakeis. Galbūt netgi pablogins ,nes jis gali būti įsikūręs kažkur šalia, o jei taip būtų jis tik ir stengtūsi man pakenkti.

/Džo/

Kai pradėjau važiuoti prieš eismą jis dingo.

-Kur jis?? - sušuko dairydamasi Ela.

-Nežinau - taip pat pradėjau dairytis.

-Džo!!! - išgirdau klykiant Elą. Tuomet pamačiau, kad automobilis tuoj nuvažiuos nuo kelio. Aš staigiai pradėjau sukti vairą bandydamas išlyginti automobilio važiavimą, tačiau nepavyko. Automobilis skrido nuo tilto. Mes abu su Ela giliai įkvėpėme ir pasinėrėme po vandeniu. Aš nieko nelaukdamas atsisegiau saugos dirža, atsidariau langą ir išplaukiau gelbėti Elos. Ji spurdėjo kaip žuvytė, nežinodama ką daryti. Aš staigiai atidariau duris, atsegiau jai saugos diržą ir mes kartu išnėrėme į paviršių.

Krante pamačiau stovint kažkokį siluetą.

-Džo! - girdėjau šaukiant. - Plaukit čia!

Aš jau nebeturėjau jėgų ir tiesiog atsijungiau. Girdėjau kaip Ela šaukė mano vardą tačiau negalėjau net pajudėti nes atrodė, kad mane suparalyžiavo.

/Ela/

Džo atsijungė ir pradėjo skęsti.

-Džo! - garsiai sušukau.

Tada pamačiau kaip tas žmogus kuris stovėjo krante šoko į vandenį ir plaukė link manęs.

-Tu plauk į krantą aš jį ištrauksiu. - pasakė kažkoks vaikinas. Jis atrodė lygiai taip pat kaip Danielius, tik daug mielesnis, plius turėjo geltonas akis. Pirmą kartą tokias mačiau.
Taigi aš nieko nelaukdama plaukiau link kranto ir laukiau kol tas vaikinas ištrauks Džo.

-Sveika. - išgirdau moterišką balsą ir kažką liečiant mano petį. Aš išsigandusi net pašokau. Ten buvo labai graži mergina. Blondinė, turėjo ryškiai ryškiai mėlynas akis, turėjo labai gražią figūrą ir šiaip atrodė kaip barbė.

-Labas, - šiek tiek išsigandusi atsakiau.

-Aš Emilė, - prisitatė, - Klarko mergina.

-Aš Ela, - pasakiau. - Ten Klarkas? - paklausiau.

-Taip. Jis Džo brolis. - nusišypsojusi pasakė. - Einam su manimi iki mašinos, nes čia vėsoka.
Aš nenorėjau eiti tad tiesiog likau sėdėti ant kranto. Žiūrėjau į tekančią upę ir laukiau kol Klarkas ištrauks Džo.

-Ela, manęs nereikia bijoti! Aš ir esu tam, kad tau padėčiau! - priėjusi prie manęs pasakė. - O dėl Džo nesijaudink! Klarkas jį ištrauks.
Staiga pamačiau kaip Klarkas išnėrė, tuomet šalia jo pamačiau Džo. Tačiau, nemačiau, kad Džo judėtų.

-Jis prigėrė, - pasakė Klarkas. - Emile paduok deguonies kaukę.
Ji greitai iš mažo rankinuko išsitraukė deguonies kaukę ir ją uždėjo Džo ant nosies ir burnos, o Klarkas pradėjo jam daryti dirbtinį kvėpavimą.

Praėjo 5, tada 10 minučių, darant dirbtinį kvėpavimą tačiau jis neatsikėlė.

Aš pradėjau verkti. Jau žinojau, kad bus kažkas ne taip.

-Neverk, - priėjusi mane apsikabino Emilė.

Staiga išgirdau duslų kosėjimą. Tai buvo Džo! Jis atgavo kvapą!

-Džo! - raudodama pribėgau prie jo ir pabučiavau. - Tu buvai beveik miręs! - glostydama jo plaukus sakiau.

-Na aš beveik mačiau baltą šviesą, - juokaudamas pasakė Džo.

Aš nusijuokiau ir stipriai jį apkabinau.

-Ačiū, - pasakiau Klarkui.

Tuomet pribėgau prie Emilės ir ją taip pat stipriai apkabinau ir padėkojau už tai, kad padėjo Džo. Be jų dviejų, Džo būtų miręs.