Mafijozo Sesuo

Trečia dalis

Taigi, kas vyko vakar po to kai grįžau. Visų pirmą pasiruošiau eiti miegoti, kai suskambo mano telefonas ir skambino mano mielasis brolis Martynas, kuris mane atidavė į bepročio rankas. Bet vistiek teko atsiliepti, tad kuo mieliau tariau:
- Klausau.
- Na matai sakiau, kad nieko tau Mantas nepadarys.
Norėjau jam pasakyti, kad tas šliužas man grasino, bet jei reikės pati susitvarkysiu.
- Taip taip.
- Ar visdėlto jis tau kažką padarė?
- Ne Martynai viskas gerai.
- Tada iki rytojaus.
- Iki.
Ir taip baigusi su juom kalbėti nuėjau miegoti.
Jau buvo laikas eiti, bet kaip ir visada turėjau laukti mažojo brolio. Tai tiesiog siaubinga, jis kaip mergaitė. Ir pagaliau jis susiruošia ir išeiname iš namų, link autobuso stotelės, bet šalia kaimynės kiemo stovi bmw. Aš stengiuosi kuo greičiau pro jį praeiti, bet išlipa tas kvailys ir mums sako:
- Ei judu sėskit pavešiu,- jis tai taria kuo ramiausiai, bet jo akyse įžvelgiu pyktį.
- Mes su nepažįstamaisiais nevažinėjame,- greitai pasakiau, bet brolis jau sėdo į mašiną.
- Nagi Ieva sėsk pavešiu ir tave.
Kaip jis drįsta taip elgtis. Ne aš geriau tiesiog nusisuksiu ir nueisiu ir kai jau ruošiuosiu tai daryti pro mane pravažiuoja autobusas. Mantas pergalingai nusišypso ir aš jam atsakiusi tuo pačiu nusisuku ir pradedu eiti. Šiandien man pasisekė, nes ėmė ir nuvažiavo ir aišku dėl to niršo. Kai jau buvau puskelėje netoli sustojo jis. Matyt nuvežė Luką mano mažąjį brolį ir atvažiavo manęs. Greitai susiradau telefoną ir parašiau savo geriausiai draugei jei nebūsiu pirmoje pamokoje tegu skambina Martynui ir nusiunčiau jo numerį. Kai tai padariau ir pakėliau galvą, šalia manęs jau stovėjo tas priedurnius.
- Ir kodėl tu tokia užsispyrusi?
- Man patinka kankinti kitus,- ir meiliai nusišypsojusi jau ruošiausi eiti, bet mane sustabdė Mantas apsikabinęs mano liemenį jam tai kuo puikiausiai pavyko dėl to, kad mano kuprinė buvo tuščia.
- Man taip pat,- tyliai susnabždėjo man į ausį.
- Paleisk mane,- tariau jam jau atsisukusi į jį.
- Tu net neįsivaizduoji, kaip norėčiau tai padaryti, bet tavo brolis to nenori.
- Jis nepyks tiesiog pasakyk, kad kabinausi tau ant kaklo ir jis pats lieps visa šitą nesamonę baigti,- tyliai jam į ausį tai sušnabždėjau.
- Na jau ne saulute aš jam nemeluosiu, o dabar sėsk į mašiną dar pavėluosi. O juk nenori vėluoti.
Piktai į jį pažvelgiau ir patraukiau link mašinos. Jaučiau, kaip jis šypsosi ir to negalėjau pakęsti. Šiandien reiks pačiai paskambinti broliui, kad jį atšauktų.
Kai Mantas privažiavo mokyklą, jau ruošiausi lipti, bet tas kvailys buvo užrakinęs duris. Piktai į jį pažvelgiau, o jis tik paėmė mane už smakro ir pasukęs galvą pakštelėjo į skruostą. Tada atrakino duris ir tarė:
- Geros dienos saulute.
- Eik po velnių,- ir kuo greičiau nuėjau link mokyklos, bet išgirdau jį sakant.
- Tu dar atsiimsi už tai.
Aš nusišypsojusi, nulėkiau prie spintelės, o vėliau ir į pamoką. Prie manęs priėjo mano geriausia draugė Sofi ji stipriai apsikabino mane ir paklausė:
- Ką reiškia ta žinutė?
- Tiesiog norėjau žinoti jei man tas beprotis ką nors padarys, apie tai sužinos mano brolis.
- Ką turi omenyje?
- Mano brolis paprašė savo draugo mane saugoti, bet aš jo bijau, nes jau ir taip kai vakar vežė mane namo man grasino.
- Tu tikrai tai turi jam pasakyti, Ieva ar jis bent gražus?- ji ir vėl tai pradeda.
- Taip jis labai gražus,- jei sakysiu tai tik tiesą, nes Mantas tikrai buvo gražus, bet ne mano skonio.
- Gausi mane su juom supažindinti.
- Gerai jei tik nori su be...- ir mane nutraukė skambutis, kuris pranešė apie pamokos pradžią.