Mafijozo Sesuo

Dvidešimt šešta dalis

Ievos pozicija:

Grįžusi namo iš karto nubėgau ruošti namų darbų, nes ir taip jau pavėlavau. Kai baigiau dar buvo labai anksti. Tad nusprendžiau pakalbėti su Mantu. Greitai apsirengiau ir pačiupusi raktelius nuėjau link garažo, bet mane sustabdė vienas iš sargybinių.
- Kur ruošiatės keliauti, panele?
- Noriu šiek tiek prasiblaškyti, tad pasivažinėsiu truputį.
- Panele jau gan vėlu.
- Aš greitai grįšiu,- ir meiliai nusišypsojau jam.
- Gerai, važiuokite atsargiai.
- Ačiū,- ir apdovanojau jį nuoširdžia šypsena.
Kai išvažiavau iš kiemo važiavau link miesto ir pasukau kur buvo Manto butas. Seniai buvau čia, nes dažniausiai vengiau tos vietos. Palikusi savo žvėrį užlipau į trečią aukštą, kuriame ir gyveno Mantas. Ištiesų aš labai jo pasiilgau, bet esu per daug išdidi tai pripažinti. Kai paspaudžiau durų skambutį, teko palaukti kelias minutes. Ir po kelių minučių, mano nuostabai duris atidarė juodaplaukė mergina, kuri buvo susikusi tik į rankšluostį savo nuogą kūną. Tada savo botoksinėmis lūpomis paklausė:
- Ko nori mergaite?
- Nieko, tiesiog įdomu ar čia visdar gyvena Mantas Rock?
Juodaplaukė papūtė savo lūpas ir linktelėjusi tarė:
- Gyvena, o ko tau reikia nuo jo?
- Norėjau pakalbėti, bet kadangi jis užsiėmęs, tad netrukdysiu.
Kai jau ruošiausi eiti, prie durų pradėjo eiti Mantas paklausdamas juodaplaukės:
- Kamila, kas atėjo?
- Kažkokia mergaitė,- ji jau ruošėsi daryti duris, bet aš ją sustabdžiau išsitempusi į koridorių už plaukų.
Ji klykė iš skausmo, bet man tai nerūpėjo paleidau ją ir ji susmuko ant grindų, pasilenkusi tariau:
- Daugiau kale nedrįsk manęs vadinti mergaite.
- Tu dar atsiimsi,- tiesiog išspjovė man tuos žodžius.
- Ieva?- sau už nugaros išgirdau Mantą.
- Saugok savo kalę, o jei ne kitą kartą nurausiu galvą.
- Ieva kuom tu tapai? Tu ją nuskriaudei tik dėl to, kad pavadino mergaite.
- Mantai aš tapau mažesne brolio kopija,- ir linksmai šyptelėjusi sukausi eiti, bet į mano ranką susmigo juodaplaukės nagai.
- Mergaite tu net neįsivaizduoji kas mano tėvas ir ką jis tau padarys.
- Duodu tris sekundes paleisti mano ranką, kitaip neatsakau už savo veiksmus,- ji susiraukusi pažvelgė į mane ir paleido ranką.
- Mantai kas ji? Pasakysiu tėvui, kad ją nužudytų.
Tai tik privertė mane juoktis. O jai tikrai su galva negerai, bet Mantas jai pasakė kas aš:
- Ieva Sweet,- juodaplaukei atvipo žandikaulis ir ji pradėjo mikčioti.
- Ji.. yra.. Sweet... gaujos... vado... giminaitė?
- Nepaprasta giminaitė, aš jo sesuo, kuri yra paveldėtoja,- kai tai pasakiau jos veidas dar labiau išblyško.
- Prašau, manęs nežudyti panele. Jei norite aš nebelįsiu prie Manto.
- Turėk tu jį jei tik nori, man jis nerūpi, aš turiu vaikiną.
Melavau, bet kitaip ir negalėjau, nes kitaip jis nebūtų palikęs manęs ramybėje.
- Ieva kas jis?- su skausmu akyse paklausė Mantas.
- Mandos,- net nepagalvojusi tariau.
Dabar Klaudijus mane užmuš dėl to ką pasakiau Mantui.
- Judu susitaikėte?- nepatikliai paklausė šviesiaplaukis.
- Taip ir jau turiu eiti, nes pažadėjau dariusi namų darbus paskambinti.
Jis manęs net nesekė, kai išėjau iš jo buto laiptinės. Ir tai labai gerai, nes būčiau dar pasakiusi, kad melavau. Prieš važiuodama namo turiu paskambinti Klaudijui. Jis iš karto atsiliepė:
- Pasiilgai?
- Atleisk, bet aš padariau didelę klaidą.
- Ieva, ką tu padarei?- ramiu balsu paklausė jis.
- Mantui pasakiau, kad mudu vėl pora,- atsirėmusi į savo raudoną motociklą tariau.
- Kodėl?- jaučiau kad jis šiek tiek pralinksmėjo.
- Nes jis buvo su kažkokia kekše, kuri man grąsino, kad mane nužudys jos tėvas, o kai sužinojo, kas aš iš karto sakė, kad nebelįs prie Manto. Ir aš pasakiau, kad jau turiu vaikiną, tai yra tave,- nedrąsiai sau šyptelėjau.
- O tu tikrai nori jį skaudinti taip elgdamasi, bet aš tau padėsiu.
Dar šiek tiek pakalbėjom ir aš išvažiavau namo. Kai grįžau jau buvo pradėję temti.