Mafijozo Sesuo

Pirma dalis

Šiandien mano mažosios dukterėčios pirmasis gimtadienis. Gaila, kad reikia į mokyklą, bet vistiek vakare dalyvausiu šventėje, nes seniai mačiau ją, kaip ir kitus. Visada esu užsiėmusi, nes mokausi, o kai turiu laiko mano brolis jo neturi, nes su visa savo šeima, kažkur išvyksta. O šiandien bus puiki proga susitikti juos, gaila eisiu viena, nes mama eis į kitą renginį, o tėtis su mažuoju broliu nenori. Bet užteks, nes reikia eiti į mokyklą.
Diena buvo kaip ir visada. Kai grįžau namo puoliau daryti namų darbus, nes manau grįšiu vėlai. Bent jau praleisiu dieną su šeima. Greitai paruošiau namų darbus ir išsilyginau drabužius su kuriais dalyvausiu šventėje. Pasirinkau savo juodąjį sijoną, bei raudoną palaidinė. Jau buvo laikas išeiti, tad apsirengiau ir pasiėmiau dovaną.
Atėjus mane pasitiko mergina ir tarė:
- Panele tai uždaras vakaras, ar jūs esate svečių saraše?
- Tai esu, aš Ieva Sweet.
- Tada prašom praeiti.
Ir aš nusileidau į kambarį, kuriame vyks šventė. Mane pasitiko, mano mieliausioji brolienė. Mes stipriai apsikabinome ir aš paklausiau:
- O kur princesės?
- Jos dabar žaidžia kartu su kitais vaikais. Taigi šiandien mūsų Marijos gimtadienis ir jai reikia draugų.
- Na gerai, o kur palikti dovanėlę?- paklausiau iškeldama dovanų maišelį.
- Duok aš ją paimsiu.
Ir staiga už savęs išgirdau mažos mergaitės balselį, kai atsisukau ir pritūpiau į mano glėbį puolė mano mažytė ir pradėjo šaukti:
- Teta, teta!!!
- Marija aš irgi tavęs pasiilgau,- ir pakėliau ją nuo žemės, ji jau buvo tokia didelė.
- Tai kodėl mūsų neaplankai,- už nugaros išgirdau savo brolio balsą.
- Nepristok prie jos,- įsiterpė ir Šarūnė,- ji sunkiai mokosi ir stengiasi dėl geresnio gyvenimo.
- Gerai gerai, o dabar prie stalo. Tu,- ir parodė į mane mano brolis Martynas,- sėdėsi man iš kairės, o Šarūnė mano meilė man iš dešinės. O tu saulyte eik prie kitų vaikų,- paėmęs man iš rankų Mariją paliepė jai eiti prie vaikų.
- O aš ar neturėčiau eiti prie vaikų?- su šypsenėle paklausiau savo brolio.
- Nebūk juokinga tu greitai būsi pilnametė, o proto visdar neturi.
- Kvailys.
- Aš girdėjau,- apsikabinęs mane per pečius tarė Martynas.
- Tai kada krikštynos bus?- vis dar su šypsena paklausiau brolio, bet atsakė, mano brolienė.
- Liepos viduryje, kaip tik jūsų mama turės atostogas.
- O kas bus krikštatėviai?- vėl paklausiau.
- Palauk sesut, viskam savas laikas,- nutildė mane brolis.
Aš tik pavarčiau akis ir visi susėdome prie stalo. Iš pradžių brolis šiek tiek pakalbėjo ir palinkėjęs gero apetito atsisėdo. Jis iš pradžių pažvelgė į mane, o vėliau į vaikiną, kuris sėdėjo šalia Šarūnės. Klausiamai pažvelgiau į brolienę, bet ji tik papurtė galvą. Kai visi pavalgė, brolis vėl atsistojo ir tarė:
- Čia susirinkome pasveikinti mano mažąją Mariją su gimtadieniu. Bet po kelių mėnesių bus jos krikštynos. Tad šiandien noriu dviejų žmonių paprašyti būti mano mažylės krikšto tėvais. Pirmiausia norėčiau kreiptis į savo geriausią draugą Mantą. Mantai ar taptum Marijos krikšto tėvu?
Šviesiaplaukis, sėdėjęs šalia mano brolienės atsistojo ir nuėjo šalia mano brolio. Jis jam paspaudė ranką ir prabilo:
- Martynai man bus didžiulė garbė tapti tavo dukrelės krikštatėviu.
- Tik žiūrėk, kad nenušautų tavęs iki krikštynų,- netyčia leptelėjau ir visų žvilgsniai buvo įsmeigti į mane,- kas? Aš gi juokauju.
- O tavo juokai sesut tikrai juokingi,- ir mano brolis pradėjo garsiai juoktis.
- Gerai, kad prajuokinau, o dabar tęsk broliuk,- ir meiliai jam nusišypsojau.
- O kam man tęsti jei net neturėjau kito pasirinkimo dėl krikštamotės. Ieva gi žinai, kad tave pasirinksiu.
- Mane? Negali būti,- apsimečiau nustebusi.
- Tik nevaidink, o ateik į priekį.
- Gerai mielasis,- ir nuėjusi prie jo apsikabinau jį.
- Kokia tu šiandien miela,- pašaipiai tarė jis.
- Kvailys,- ir trenkiau jam per galvą.
Visi atrodė išsigandę, bet Martynas prabilo:
- Rytoj eisim pasimušti, gerai?
- Bus dar matyt,- ir kumštelėjau jam į petį.