Mafijozo Sesuo

Epilogas

Po penkių metų:
Manto pozicija:

- Ieva, ar tu greitai?- pavargęs laukti paklausiau.
- Truputį dar palauk,- ramiai atsakė mylimoji.
- Jei pamiršai, tu, pati norėjai eiti į tas vestuves,- piktai tariau jai.
- Nes tai mano draugės vestuvės, kvailį, tu,- dar pikčiau atsakė ji.
Nieko jai nebesakiau, man jau atsibodo su ja ginčytis kiekvieną dieną ir taip jau beveik devynis mėnesius.
- Aš jau,- lipdama laiptais pasakė mano storuliukė.
- Gražiai atrodai, storule,- juokdamasis pasakiau.
- Jei pamiršai, tai tu kaltas, kad aš tokia tapau,- ir parodė į savo išsipūtusį pilvą.
- Greitai, taip nebebus. Po kelių savaičių gims mano sportininkas arba mano gražuolė princesė,- šypsodamasis priėjau prie savo žmonos ir pabučiavau jos skruostą.
- Tas vaikas ne vien tavo,- ginčydamasi tarė ji.
- Tai mūsų vaikelis, o tu esi mano saulutė,- ir susikibę išėjome iš namų.
Po susirašymo, prasidėjo šventė, bet ji greitai baigėsi. Kodėl šventė baigėsi? Ievai, prasidėjo gimdymas.
Dabar sėdžiu laukiamąjame, nes saulutė mane apšaukusi išvarė iš gimdymo. Po poros valandų Ievos klykimo išgirdau kūdikio verksmą. Tai reiškė, kad pagaliau gimė mano pirmasis vaikas. Bet man neleido pamatyti savo šeimos, nes jie abu buvo pavargę, man tik pasakė, kad gimė berniukas. Po dar kelių valandų man leido juos pamatyti. Įėjęs į palatą pamačiau ant Ievos krutinės gulintį mūsų kūdikį.
- Nekenčiu, tavęs,- vos man tik įėjus tarė saulutė.
- Aš taip pat jus myliu,- priėjęs pabučiavau žmoną ir sūnų.