Mafijozo Sesuo

Aštuoniolikta dalis

Ievos pozicija:

Pabudusi visdar jaučiau Manto kūno šilumą. Šiek tiek pasisukau ir Mantas pramerkė akis, bei paklausė:
- Kodėl nebemiegi?
- Nebenoriu.
- Bet reikia saulute,- labiau priglausdamas mane, tarė jis.
- Mantai, kas man vakar nutiko?- tyliai paklausiau.
- Tai tiesiog išsekimas ir kelias dienas turėsi pabūti čia. Be to negalėsi dalyvauti savo tėvo laidutuvėse.
- Nieko tokio,- šiek tiek šyptelėjau,- vistiek nenorėjau juose dalyvauti.
- Gerai, kai laidos aš pabūsiu su tavimi. Ir Martynas sakė, kad šiandien atvažiuos tavęs aplankyti.
- Mhm,- ir netyčia užsnūdau.
Kai prabudau Manto jau nebebuvo šalia, bet buvo kai kas kitas, kas privertė mane nusišypsoti. Martynas net napastebėjo, kad pabudau, nes kažką dirbo su kompiuteriu, tad aš paklausiau:
- Ką čia veiki?- brolis pakėlė galvą ir užvertė savo kompiuterį.
- Kaip tai ką, atvažiavau aplankyti savo sesutės, kuri kai atvažiavau miegojo. Ieva kaip jautiesi?- jo veidas buvo susirūpines.
- Geriau, nei vakar. Martynai tikiuosi, kad nieko blogo jei praleisiu laidutuves?
- Nieko tokio svarbu, kad tu pasveiktum,- jis ramiai pažvelgė į mane ir tęsė,- žinau, kad nenori juose dalyvauti, tad nieko ir nesakau dėl to.
- Ačiū. Žinai man reikia šiek tiek drabužių.
- Gerai paprašysiu, kad tau ko nors atvežtų. Ak taip turiu tau naujieną.
- Kokią?- su šiokia tokia baime paklausiau.
- Visą likusią savaitę turėsi pagyventi pas Mantą,- tai privertė mane išsižioti.
- Kodėl?- išsigandusi paklausiau.
- Mama nori šiek tiek pakeisti namus, nes žinai sunku kai miršta tavo namuose. Tai ji darys remontą ir kartu su Luku gyvens pas mane, o tu pas Mantą.
- Kodėl aš negaliu pas tave gyventi?- su ašaromis akyse paklausiau jo.
- Na matai,- ir jis persibraukė per savo plaukus, o tai nieko gero nereiškė,- pas mane daugiau vietos nebėra, o tau beto reikia pailsėti.
Bučiau į jį ką nors paleidusi, bet nieko neturėjau po ranka. Tad ramiai paklausiau:
- O kaip mokykla?
- Gydytojas tau liepė šią savaitę pabūti namuose, o kita ateiti pasitikrinti ir jei viskas gerai galėsi eiti į mokyklą.
- Tu rimtai su tuo bepročiu turėsiu būt visą savaitę?
- O aš maniau, kad jis tau patinka,- sutrikęs tarė Martynas.
- Patinka, bet jis beprotis.
- Paaiškink kodėl taip sakai.
- Nes jis išgėrė mano arbatą,- nenorėjau sakyti tikrosios priežasties, tad pasakiau šią ir ji privertė brolį nusišypsoti.
- O jis tikrai beprotis, jei geria tavo arbatas į kurias tu net cukraus nesugebi įdėti.
- Oj oj kaip juokinga, juk žinai, kad cukrus yra nesveikas.
- Gerai sesut tyliu, gi tu čia mūsų šeimoje esi genijus.
- Manau, kad tau jau užteks čia būti,- supykusi tariau jam.
- Supratau ir aš tave myliu iki.
Ir greitai dingo už durų. Na ką gi laukia sunki savaitė, per kurią galbūt prarasiu nekaltybę. Žinau tai keista, kad esu visdar nekalta, nors ir turėjau vaikiną. Bet man tai nerūpi, nes aš nežadu atsiduoti bet kuriam pirmam sutiktam.