Mafijozo Sesuo

Dešimta dalis

Manto pozicija:

Nors ir nenorėjau, bet turėjau išvažiuoti, nes Ievos mama būtų įtarusi, kad tarp mūsų kažkas vyksta. Nors ir jaučiu jai šiltus jausmus, bet ji to paties man nejaučia, ji mane bučiavo vien dėl to, kad ką tik buvo palikta vaikino, kurį ji tikrai mylėjo. Po keletos dienų ji tikrai džiaugsis, kad su ja nepermiegojau. Bent jau galėjau išbučiuoti jos lūpas, tai buvo nuostabiausias jausmas, kokį tik esu jautęs ir kurį sukėlė mergina.
Nenorėjau važiuoti į savo butą, nes susigundyčiau ir parašyčiau Ievai. Tad nuvažiavau pas Martyną į namus. Duris atidarė mažoji Aistė, ji buvo mielumo įsikūnijimas, kol nesutikau Ievos. Man reikia liaustis apie ją mąstyti.
- Dėdė Mantai,- ir mažasis angelėlis puolė mane apsikabinti.
- Sveika Aiste.
- Mantai, ką čia veiki?- pasirodė Šarūnė.
- Nenoriu būti savo bute vienas, tad pagalvojau, gal galėčiau pas jus užsukti,- ir praradau prieš tai turėtą drąsą, nes buvo sunku žvelgti į Šarūnę.
Bet ji tik nusišypsojo ir pakvietė pietų. Aš jai nusišypsojęs sutikau. Ji žinojo, kas mes esam, bet nesikišo. Na teisingiau nesikišo, kol į tai nebuvo įtraukta Ieva. Nežinau, kaip jos bendrauja, bet matau kad Šarūnė myli mano saulute. Kai jau baigėm valgyti suskambo Martyno telefonas, kai pamatė, kas skambina nusišypsojęs atsiliepė:
- Jau pasiilgai manęs, sesut?
Po trumpos pauzės Martyno veidas apsiniaukė.
- Ne nieko nesiunčiau, bet palauk tuoj atsiusiu žmonių, o tu užkalbėk dantį, taip kaip sugebi,- trumpam nutilo, bet nebegirdėjau, ką jis atsakys nes išlėkiau į Ievos namus.

Ievos pozicija:

Vos tik pavalgėme, visi išvažiavo kažkur ir aš likau namuose viena. Tad pradėjau skaityti knygą, svetainėje. Po keletos minučių kažkas paskambino durų skambučiu. Greitai nuėjau atidaryti durų, o prie jų stovėjo aukštas juodaplaukis vaikinas. Jis gundančiai nusišypsojo ir tarė:
- Mane siuntė tavo brolis, tavęs atvežti,- o jo balsas buvo gražus.
- Gerai, bet noriu dešimties minučių pasiruošti,- man reikės pagalbos, nes jo tikrai nesiuntė Martynas.
- Penkios minutės ir viskas,- jis prikando lūpą.
- Penkios minutės ir pasiruošiu.
Nusisukusi uždariau duris ir greitai čiupau savo mobilujį. Drebančiom rankom paskambinau broliui. Jis greitai atsiliepė:
- Jau pasiilgai manęs, sesut?
- Ar tu ką nors siuntei manęs paimti?
-Ne nieko nesiunčiau, bet palauk tuoj atsiusiu žmonių, o tu užkalbėk dantį, taip kaip sugebi.
- Gerai mama, myliu,- tariau kai juodaplaukis užėjo į vidų.
- Viskas bus gerai, tik nepasiduok.
Pabaigusi pokalbį padėjau telefoną ant stalo. Juodaplaukis nusišypsojo kraupia šypsena ir paklausė:
- Kam skambinai?
- Mamai, nes norėjau pasakyti, kad važiuoju pas brolį ir nenoriu, kad ji nerimautų.
- O man atrodo, kad meluoji,- jis priėjo prie manęs arčiau.
- Kodėl turėčiau meluoti?- nors jaučiausi pasimetusi, bet to neparodžiau.
- Gražuole, tu manęs neapgausi,- ir prisiartino visai šalia manęs.
Ir aš neiškenčiau ir jį atstumusi pradėjau bėgti link durų. Bet juodaplaukis sugriebė mane už liemens ir parvertė ant grindų.
- Kas tave siuntė?- susinervinusi paklausiau.
- Pamatysi gražuole, bet dabar už tai kad bėgai, truputi su tavim pasilinksminsiu.
Tai taręs, jis suplėšė mano marškinius. Aš likau tik su liemenėle, nes iš mano marškinių nieko neliko. Staiga jo ranka užlindo man už nugaros ir aš spjoviau jam į veidą, bei tariau:
- Tu man šlykštus.
- Už tai tu pasigailėsi,- šiek tiek atsitraukęs atsegė mano džinsus ir juos numovė.
Likau vien po apatinių. Jis rijo mane vien savo žvilgsniu ir staigiai užgulęs tarė:
- Tu tapsi mano kale ir kiekvieną dieną tu klyksi iš malonumo mano vardą.
- Jei tik neatsitrauksi nuo jos tu klyksi mano vardą iš skausmo,- visur atpažinčiau šį balsą, tai buvo Mantas.
- Kaip tu praėjai pro mano vyrus?- visdar liesdamas mane paklausė jis.
- Lipk nuo jos arba tavęs laukia lėta ir skausminga mirtis.
Visai netykėtai pastebėjau, kad šalia guli kišeninis peiliukas. Greitai jį atlenkusi dūriau juodaplaukiui į koją. Jis greitai atšoko nuo manęs ir į vidų įsiveržė keletas juodai apsirengusių vaikinų, o prie manęs priėjo Mantas. Tie vaikinai išnešė juodaplaukį. Mantas švelniai pakėlė mane ir nunešė į mano kambarį. Tada tik paklausė:
- Ar jis tau nieko nepadarė?- mačiau jo akyse skausmą.
- Jis nespėjo ir tik tavo dėka. Ar galėtum mane nunešti į vonią noriu nusiplauti kraują,- nes kai dūriau jis pradėjo bėgti, tad užtiško ir ant manęs.
- Apsikabink stipriai mano kaklą,- ir pakėlęs nunešė į vonią, kai atnešė pastatė ant kojų,- aš palauksiu už durų.
- Nepalik manęs vienos aš bijau.
- Ieva aš negaliu, nes...- ir nebaigęs nuleido galvą, bet aš pamačiau jo nuraudusiu skruostus.
- Nes aš būsiu nuoga?
Jis nieko neatsakė, o aš įėjau į dušo kabiną visdar su apatiniais ir paleidau vandenį. Mantas pakėlė galvą ir paklausė:
- Kodėl tu su apatiniais maudaisi?
- Kad neišeitum. Ir beto jie jau sutepti krauju,- norėjau pasakyti, kad jie sutepti juodaplaukio prisilietimais, bet neskaudinsiu Manto.
Jis nusišypsojo ir numetė ant grindų savo švarkelį, bei atsidusęs nusitraukė sau per galvą marškinėlius. O jo kūnas tiesiog tobulas. Bet nustebau, kad jis tai padarė, tad paklausiau:
- Kodėl nusirengei?
- Pirma nenusirengiau visiškai, o antra padėsiu tau nusiprausti. O dabar atsisuk, kad galėčiau nuplauti nugarą.
Atsukau jam nugarą ir jis švelniai ją nuplovė. Neištvėrusi atsisukau į Mantą veidu. Jo veidą puošė plati šypsena, net nežinau kodėl, bet apsikabinusi jo kaklą įsitempiau jį į kabiną. Mantas išjungė vandenį ir įsisiurbė man į lūpas. Kaip man patiko jo glamonės, bet mus nutraukė į vonią įsiveržęs Martynas.
- Ką judu čia darot? Mantai, kaip tu drįsti lįsti prie mano sesutės? Tiek to vėliau pakalbėsim, o tu Ieva apsirek kuo greičiau,- ir jis išėjo.
- Sakiau, kad jis bus nepatenkintas,- nusišypsojęs tarė Mantas.