Mafijozo Sesuo

Šešiasdešimta dalis

Ievos pozicija:

Buvau pikta, nes vos atvažiavusią pasitiko pasitiko Margo.
- Ieva, jie įsisiautėjo.
- Tuoj sutvarkysiu,- piktai atsakiau.
Įėjusi į savo kabinetą pamačiau du girtus vaikinus.
- Ieva, mes abu būsim tėvai,- linksmai tarė Mantas.
- Judu esat idiotai,- piktai surėkiau.
- Mažyte, nesinervink, tai gali pakenkti vaikeliui,- stodamasis kalbėjo vaikinas.
- Labiau pakenkti gali tik tu,- nelaiminga susiėmusi už galvos tariau.
- Ieva, aš labai atsiprašau,- atėjęs stipriai apsikabino mane.
- Judu girti,- atsidususi tariau.
- Mes tik švenčiam,- jau pralinksmėjęs tarė Audrius.
- Tu nebūsi tėvas,- ramiai pasakiau jam.
- Ačiū,- dar linksmesnis padėkojo jis,- turiu jai paskambinti.
- Ne, tu negali, Sofi supyks, tad palaukit šiek tiek.
Išėjusi iš kabineto, tyliai uždariau duris ir nuėjau prie Margo stalo.
- Margo, kur Rafaelis?
- Jis kažkur netoli turi būti, nes jis padėjo Norbertui uždaryti juos tavo kabinete.
- Gerai,- ir nuėjau ieškoti vaikino.
Išvaikščiojau visą pirmą aukštą, bet nieko neradau. Paskutinė mano viltis buvo vyrų tualetas. Tyliai pravėrusi duris išgirdau dejones.
- Rafaeli?- tyliai paklausiau.
Ir visai netykėtai iš kažkurios kabinos išlindo Rafaelis. Vaikinas buvo be kelnių ir be trumpikių, tad jo pasididžiavimas laisvai stovėjo.
- Ieva, ką čia darai?- iš kažkur atsiradęs paklausė Mantas.
Ir jo žvilgsnis nukrypo į Rafaelį, kuris taip pat buvo pasimetęs.
- Ak tu,- staiga puolė Mantas, Rafaelį.
Aš išsigandusi pradėjau šauktis pagalbos. Mano laimei grįžo Norbė ir dar iš kažkur atsirado kitas vaikinas.
Po keletos minučių sėdėjau savo kabinete, drebėdama. Vaikinus išvežė namo, o aš gurkšnojau arbatą.
- Ar tau viskas gerai?- įėjęs į kabinetą paklausė Klaudijus.
- Ne,- ir pradėjau verkti.
Mandos priėjo prie manęs ir aš atsistojusi stipriai apsikabinau vaikiną. Keletą minučių pabuvome apsikabinę ir jis prakalbo:
- Turi sustabdyti šį beprotnamį. Ieva, aš jam nepritariau, Mantas taip pat. Bet nei vienas iš mūsų jo nesugrąžins.
Klaudijus kažką įkišo į mano švarko kišenėlę. Po pusės valandos jis išėjo, o aš galėjau pažiūrėti, ką jis įkišo man į kišenę. Ištraukusi pamačiau lapelį, o ant jo užrašytą adresą. Supratau, kad tai mano šansas susigrąžinti brolį. Tad greitai susirinkusi daiktus patraukiau link savo motociklo.