Mafijozo Sesuo

Penkiasdešimt pirma dalis

Manto pozicija:

Beveik net nesiklausiau, ką pasakoja Tadas, nes vis galvojau apie Ieva. Ji visada man parašo jei lieka pas mamą, bet šiandien taip ir neparašė. O gal man tiesiog paranoja, dėl to ką pasakė vakar Martynas, saulutė gal turi padėti mamai.
- Mantai,- atkreipė mano dėmesį Tadas.
- Kas yra?
- Tai aš to noriu paklausti, tu kažkur esi nuklydęs mintimis. Kur klajoji?- sutrikęs paklausė draugas.
- Galvoju apie savo merginą.
- O kas jai?
- Ji vakar išvyko pas mamą, bet aš bijau, kad kažkas galėjo nutikti.
- O gal tavo vaizduotė kuria tokias mintis?- gan rimtai paklausė Tadas.
- Nemanau, jos brolis vakar kai ką pasakė ir bijau, kad ji dėl to gali kentėti.
- O kas jos brolis?
- Martynas Sweetas,- buvo keista sakyti jo pavardę, ši pavardė tinka tik Ievai.
- Negali būti, tu draugauji su jo sesute.
- O iš kur tu ją pažįsti?- susidomėjęs paklausiau.
- Prieš keletą metų su ja susimušiau, kai atvažiavau pakalbėti su Martynu. Po to susitikimo kelias savaites mano veidą puošė mėlynės.
- Tik Ieva taip galėtų pasielgti,- su plačia šypsena tariau.
Staiga suskambo mano mobilusis.
- Klausau,- ramiai atsiliepiau, nes skambino Ievos mama.
- Martynai, ar Ieva pas tave?- iš ponios Sweet balso supratau, kad kažkas nutiko.
- Ne, jos čia nėra, o kas nutiko?
- Martynas mirė ir Ieva pabėgo iš namų.
- Kada ji pabėgo?- išsigandęs paklausiau.
- Maždaug prieš valandą. Martynai, aš nežinau, ką daryti.
- Aš tuoj atvažiuosi ir ką nors sugalvosim.
- Gerai laukiu.
Ir baigė pokalbį. Velnias kur ji galėjo pabėgti.
- Kas nutiko?- paklausė Tadas, kai jau ėjau link durų.
- Martynas mirė, o paveldėtoja dingo,- piktai atsakiau.
- Pala, ji ir yra paveldėtoja?
- Taip,- ir dingau iš buto.

Ievos pozicija:

Vakar pabėgau iš namų, vos tik grįžo Šarūnė. Tai buvo siaubinga, nes nebeturiu brolio ir jis man paliko valdyti gaują, kuri paplitusu po visą pasaulį. Tai tikrai juokingai skamba, man net nėra aštuoniolikos, o aš jau valdau didžiausią pasaulyje gauja. Bet man to nereikia, tad dingstu iš čia. Kol tapsiu pilnamete liksiu čia, o vėliau kraustysiuos galbūt į Korėją, ar Japoniją. Ten mano žiniomis nėra Sweetų gaujos. Gaila, kad tenka palikti savo šeimą ir Mantą, bet kitaip negaliu, jie išrinks į mano vietą, ką nors kas sugebės valdyti gaują. Asmeniškai aš rekomenduočiau Mantą, nes jis kaip šeimos narys. Jau esu toli nuo jų visų. Nedaug beliko laukti iki savo gimtadienio, tik porą mėnesių, o pinigų aš tikrai turiu.
- Ei, pupa,- kreipėsi į mane juodai apsirengęs vaikinas.
- Atstok,- ir jau norėjau eiti toliau, bet jis mane sugavo už liemens.
- Gaila, kad turiu tave tik sugauti ir negaliu šiek tiek pažaisti su tavimi. Bet nepykite panele Sweet.
Nuo jo ištartų žodžių aš išsižiojau.
- Iš kur žinai, kas aš?
- Panele, yra paskelbta, kad jūs tapote paveldėtoja ir kad jūs dingote. Visa gauja ieško jūsų ir ne tik mūsų gauja.
- Bet aš nenoriu,- ir pravirkau, o vaikinas apkabino mane.
- Atleiskite, bet tokį paliepimą gavome iš jūsų padejėjo.
- Kas jis?
- Mantas Rock.
- Aš jį užmušiu.
Ir įsėdau į vaikino mašiną, o jis garsiai nusijuokęs taip pat įsėdo ir pradėjo vežti mane į pragarą.