Mafijozo Sesuo

Trisdešimta dalis

Ievos pozicija:

Pramerkusi akis pamačiau, kad esu kambaryje, kuris buvo baltas ir jame buvo tik lova. Įdomu kodėl čia esu? Pala, o kas išviso esu aš? Ir kodėl čia esu? Nieko nepamenu. Tad pamėginau atsistoti, man pavyko, bet labai skaudėjo pilvo apačią. Lėtai nuėjusi prie lango atsirėmiau į palangę ir nužvelgiau miestą, kuris matėsi pro langą. Staiga į kambarį įėjo jauna mergina, ji pamačiusi mane prie lango, sustingo ir greitai išėjo iš kambario. Aš tik gūžtelėjau pečiais ir toliau žvelgiau į tolį. Bet kažkas ir vėl įėjo į kambarį.
- Džiugu, kad pabudote panele Sweet,- tarė iš pažiūros draugiškas vyriškis.
- Jūs čia man sakote?- paklausiau jo, bet jis nesutriko.
- Taip ir maniau, kad prarasite atmintį, bet su laiku ji grįš.
- O kaip aš ją praradau?
- Tu patyrei išsekimą. Ir dabar tavo brolis, bei jo draugai laukia, kol atsipeikėsi.
- Aš turiu brolį?- nustebusi paklausiau.
- Taip turiu, tuoj juos pakviesiu,- ir vyriškis trumpam paliko kambarį.
Kai jis grįžo, taip pat atsivedė tris vaikinus. Pirmasis vaikinas buvo šviesiaplaukis ir į mane žvelgė viltingai savo pilkomis akimis, bet aš jo visiškai neprisiminiau. Per vidurį stovėjo tamsiai rudų plaukų savininkas, jis tiesiog pavargęs žvelgė į mane savo žydromis akimis, vaikinas pasirodė man kažkur matytas ir labai artimas. Ir trečiasis vaikinas, buvęs brunetas jis tik šypsojosi ir savo žaliomis akimis žvelgė į mane, bet jo kaip ir pirmojo vaikino neprisiminiau.
- Panele, gal prisiminate, kuris vaikinas jūsų brolis?
Nieko nesakiau tik priėjau prie žydraakio ir pažvelgiau į jo akis, kuriose kaupėsi ašaros. Aš priėjau ir stipriai jį apsikabinusi tariau:
- Martynai prašau neverk, viskas bus gerai, net pati nepajutau, kaip mano skruostu nuriedėjo ašara.
- Ieva, tu prisimini mano vardą?- atsitraukęs paklausė brolis.
- Tokio brolio neįmanoma pamiršti,- nusišypsojusi tariau.
- O ar Klaudijų, ar Mantą prisimeni?
Aš tik papurčiau galvą ir pažvelgiau į du vaikinus, kurie buvo nuliūdę, kad jų neprisimenu.
- Nebijokite, ji su laiku atgaus atmintį ir visus prisimins,- tarė tas malonus vyriškis.
- O kada ją galėsiu parvežti namo?- jau su šypsenėle veide, paklausė brolis.
- Rytoj, nes šiandien atliksim dar tyrimus ir dėl viso pikto palaikysime per naktį. O jums patarčiau važiuoti namo ir pailsėti.
- Gerai, tikiuosi, kad rytoj atsiminsi daugiau,- paskutinį kartą apkabinęs tarė Martynas.
Visą likusią dieną man atliko įvairius tyrimus. Kai baigė, mane palydėjo link palatos, prie kurios stovėjo stambaus sudėjimo vyriškiai. Jie pamatę mane pasisveikino ir įleido į palatą. Kadangi buvo jau vėlus metas nuėjau prie lango ir pažvelgiau į naktinį miestą. Nusišypsojau ir kritau į lovą.
Brunetas lyžtelėjo mano lūpas, o pats vis greičiau judėjo manyje. Aš klykiau iš skausmo. Staiga jis sugrūdo savo draugužį man į burną ir aš nenorom turėjau čiulpti jam, nes kitaip jis mane nuplaks su savo odiniu diržu. Kai jis baigė mano burnoje aš vos neapsivėmiau.
- Nuryk, jei ne žinai, kas tavęs laukia.
Su ašarom nuryjau.
- Šaunuolė, bet vistiek nusikaltai, nes blogai mane patenkini.
Nulipęs nuo manęs jis pasiėmė savo diržą ir apvertė mane ant pilvo.
Aš pradėjau rėkti, nors tai buvo sapnas aš jaučiau to bruneto prisilietimus. Staiga į kambarį įsiveržė tie vaikinai, kurie stovėjo prie durų ir vienas jų paklausė:
- Kas nutiko panele?
- Tai tik sapnas,- drebėdama tariau.
- Gal reikia pranešti jūsų broliui?
Papurčiau galvą ir jie abu išėjo, o aš nuėjau prie lango ir atsisėdau ant palangės.