Mafijozo Sesuo

Keturiasdešimt devinta dalis

Manto pozicija:

Kai grįžau namo radau tik garuojančią vakarienę ir laiškelį nuo Ievos. Tai manęs nenustebino ji dažnai padeda mamai. Saulutė labai myli savo mamą ir brolius, nors Luko ji taip nemyli, kaip Martyno. Dėl to ir nesuprantu kodėl jis siekia taip žiauriai išbandyti seserį. Tik įdomu kada jis tai žada padaryti, nes iki paskutiniųjų Ievos mokslo metų mokykloje liko visai nedaug.
Mano mintis staiga nutraukė skambutis į duris. Greitai nuėjau jų atidaryti ir išvydau savo seną draugą Tadą. Jis nepasisveikino, o tiesiog krito ant manęs. Kol vaikinas gulėjo ant manęs pastebėjau, kad jam bėga kraujas tik nelabai supratau iš kurios vietos jis bėga, nes Tado marškinėliai buvo kruvini. Tai kėlė įtarimą, bet nusprendžiau iš pradžių suteikti pagalbą draugui.

Ievos pozicija:

Kol gulėjau savo lovoje sugebėjau prigalvoti įvairių patikrinimų apie, kuriuos kalbėjo Aleksas. Bet nieko baisaus nesugalvojau, tad nusprendžiau pamiegoti, nors dar buvo labai anksti. Beldimas išsklaidė mano mintis apie miegą, neišgirdusi mano atsakymo mama įžengė į mano kambarį. Mamos veidą puošė plati šypsena.
- Žinai, Ieva, kodėl aš atėjau pas tave?
- Tikriausiai atėjai dėl kažko pasigirti,- šiek tiek be nuotaikos tariau.
- Nebūk tokia niurzga. Ir atėjau pasakyti, kad rytoj Martynas su Šarūne atveš mergaites, visai dienai,- linksmai tarė mama.
- Nemanai, kad išprotėsi su jomis?
- Ne, nes tu man padėsi.
- Aš pabūsiu tik su savo krikšto dukra,- linksmai tariau prisiminusi krikštynas.
- Na gerai, o aš kaip nors susitvarkysiu su Aiste ir Eva.
Tai tarusi mama jau ruošėsi išeiti, bet paklausė:
- Kodėl grįžai namo?
- Pas Mantą atvažiavo draugas, tad nenorėjau trukdyti,- mama nepatikėjo mano melu,- na gerai turėjau reikalų apie, kuriuos jam negalima žinoti.
- O man ar galima?- ramiai paklausė mama.
- Atleisk, bet kol kas ne. Bet pažadu greitai visi sužinosite.
- Na gerai, o dabar ar miegosi jau?
- Taip.
- Tada labos nakties mažyte.
- Labos mama,- ir priėjusi apsikabinau ją.
Vos atsigulusi į lovą užmigau, nes rytoj laukia sunki diena.

Manto pozicija:

Pagaliau sutvarsčiau Tada, į jį buvo porą kartų durta peiliu, bet laiku sutvarkiau jį.
- Ačiū,- išgirdau silpną draugo balsą.
- Nėra už ką, tik įdomu, kur tave subadė taip.
- Prie Sweetų bazės.
- Pasakok.
- Buvau prie Sweetų bazės, kai staiga kažkas mane užpuolė, žinoma būčiau apsigynęs, bet užpuolikas turėjo peilį. Bet žinai Mantai, man atrodo, kad tas žmogus sumaišė mane su kažkuom kitu, nes kai pamatė mano veidą jis nusikeikė.
- Bet ką tada norėjo užpulti?
- Šito draugužį aš nežinau, kaip matai vos gyvas likau.
Tado pasakojimas privertė susimąstyti, bet laikas jau miegoti, nes ilgai užtrukau su Tado žaisdomis.
- Na gerai, o dabar laikas miegoti, nes tu labai silpnas.
- Gal turi ko nors nuo skausmo.
- Tuoj.
Kai draugas išgėrė vaistus iš karto užmigo. O man buvo sunku užmigti vien dėl to užpuoliko.