Mafijozo Sesuo

Trisdešimt aštunta dalis

Manto pozicija:

Kai baigėme aš priguliau šalia savo saulutės. Ją apsikabinau per pečius ir prisitraukiau arčiau savęs. Kai jau maniau, kad Ieva užmigo, ji paklausė:
- Kodėl, Mantai, tu verti mane su tavimi permiegoti?
- Aš tik pasiūlau, o tu pati sutinki,- nusišypsojęs atsakiau į jos klausimą.
- Ne tai turėjau galvoje,- atsisėdusi, ji nusiklojo ir antklodę, kuria buvau mus uždengęs.
Aš kuo puikiausiai supratau, ką ji turi galvoje, bet vis negalėjau atitraukti žvilgsnio nuo jos krutinės. Nors ji ir nebuvo didžiulė, bet man ji patiko.
- Ei mano akys čia,- šiek tiek supykusi tarė ji.
- Aš juk ir taip žinau, kad tavo akys gražios, o krutinę nedažnai pamatau,- norėdamas ją paerzinti perbraukiau ranka per vieną jos krūtį.
- Liaukis,- stengėsi piktai tarti, bet tai labiau priminė dejonę.
- Nemeluok, tau, patinka, kai taip darau,- ir pakartojau savo veiksmą, tik ant kitos krūties.
Staiga ji mane prispaudė prie lovos, pati užsisėsdama man ant liemens. Tai privertė mano draugužį vėl atsistoti.
- Žinai, Mantai, tu mane jau nervini.
Aš tik šyptelėjau ir uždėjau savo rankas jai ant liemens. Bet Ieva staigiai numetė mano rankas ir atsistojusi nuėjo prie spintos. Pasiėmusi keletą daiktų jau ruošėsi eiti, bet aš paklausiau:
- Kur eini?
- Einu nusimaudyti, o ką?
- Aš einu su tavimi,- gan ramiai pasakiau, bet saulutė pradėjo purtyti galvą.
- Ne tu neisi.
Pavarčiau akis ir pakėlęs ją pradėjau eiti link vonios. Kai į ją įėjome, nuleidau Ievą ant grindų. Ji pasidėjo daiktus ir niurnėdama įėjo į kabiną, o aš jai iš paskos. Kai baigėme jau ruošiausi eiti iš kabinos, bet ji mane sustabdė.
- Žinojai, kad tau stovi?- susigėdusi paklausė ji, o palenkęs galvą pamačiau, kad tikrai stovi.
- Jis dažnai taip daro, kai šalia esi tu,- bandžiau pasiteisinti, bet ji priėjo arčiau.
- Susitvarkyk, o aš tau netrukdysiu,- tyliai man sušnabždėjo į ausį.
- Pala tu man sakai su ranka, tai padaryti?- atsitokėjęs nuo jos artumo paklausiau.
- Na tai, nes aš tau nežadu padėti,- rimtai tarė ji.
- Ieva tu esi žiauri, kad savo vaikinui nepadedi,- apsimečiau supykęs.
- Na gerai, bet tai pirmas ir paskutinis kartas,- kai jau maniau, kad ji man pačiulps, saulutė suėmė mano draugužį,- nejau manei, kad čiulpsiu?- pabaigusi paklausė.
- Iš pradžių taip ir maniau, bet tai buvo nuostabu,- vos atgaudamas kvapą tariau jai.
- Džiugu, kad patiko, o dabar eik apsirenk ir eisim pavalgyti,- jau apsirengusi tarė mano meilė.
Greitai susitvarkęs nuėjau pasiimti savo drabužių. Kai apsirengiau suskambo mano telefonas. Nenorom, bet atsiliepiau:
- Ko nori Augustai?
- Nebūk toks piktas broli. Norėčiau su tavimi susitikti, bet kaip matau tavęs nėra tavo bute. Tai kur tu esi?- gan ramiai paklausė brolis.
- Aš dirbu, netrukdyk,- piktai atsakiau.
- Man įdomu, ką tu dirbi, kad toks piktas.
- Žinai tiek to atvažiuok į senąją Sweetų sodybą,- jau nusiraminęs tariau.
- Tuoj būsiu,- linksmai tarė Augustas.