Turėjo būti ne taip

46 dalis

Pasitikau jį prie durų. Neitas pastatęs mašiną priėjo ir pasilenkęs greičiausiai norėjo mane pabučiuoti, bet uždėjusi ranką jam ant krūtinės stumtelėjau nuo savęs. 

- Kaip tau negėda? Juk jis tavo geriausias draugas. Ar tu ką nors žinojai? - pradėjau rėkti. 

- Kleire.. - atsiduso Neitas. - Viskas daug sudėtingiau nei tau atrodo. Pasikalbėkim viduj. Jis įėjo į mano namus lyg į savus, o aš nusekiau iš paskos. Prisėdom ant sofos. 

- Turi gert? - paklausė Neitas persmelkęs mane savo tobulo mėlio akim. 

- Galiu įpilt vandens. - atšoviau.

Neitas nusijuokė. - Galvojau apie ką nors stipresnio. Gal brendžio? 

- Negeriu. Jeigu nori mane nugirdyti ir pasiguldyti, tai nemanyk, kad tau pavyks. 

-  Vakarėlyje atrodė kitaip. - šyptelėjo jis. Atsiprašau, žinojau, kad esi Gideono mergina. Tik dėl to ten ir atėjau. Brenda pabučiavo Gideoną, nes jai sumokėjau, kad tai padarytų, prieštai įsitikinusi, kad pamatysi. Žiojausi kažką sakyti, bet Neitas tęsė. - Prieš metus turėjau merginą kurią tikrai mylėjau. Ji buvo šiektiek panaši į tave : paprasta, nekalta, nesusivokianti mūsų pasaulyje apsuptame vakarėlių ir brangių mašinų. Turėdamas ją nustojau gerti, bastytis po vakarėlius ir eiti per merginas. Pirmą kartą gyvenime jaučiausi laimingas. Galvojau, kad ji ta vienintelė, kol mano mielas geriausias draugas jos neįsitempė į lovą prieštai nugirdęs. Greičiausiai būčiau nieko nesužinojęs, jeigu ji nebūtų man papasakojusi. Tą pačią dieną nupirkau jai bilietą į europą ir liepiau niekada negrįžti. Jaučiausi išduotas ir sudaužytas. Vėl įnikau į alkoholį ir merginas. Prisiekiau jam atkeršyti, bet jis visiškai nesijaudino, nes nieko nemylėjo. Laikui bėgant ėmiau pamiršti. Net po visko jis vistiek buvo man kaip brolis. Kol jo gyvenime neatsiradai Tu. Pamačiau galimybę atsiskaityti ir norėjau, kad pasijaustų, kaip jaučiausi aš. Galbūt tada viskas grįžtų į savas vėžias. Tiesa, negalvojau, kad bus taip lengva. Neito akys žybtelėjo. - Tereikia, kad jis sužinotų. 

Sėdėjau išpūtusi akis. - Jeigu galvoji, kad taisai padėtį, labai klysti. Duok bent vieną priežastį, kodėl dabar pat neturėčiau tavęs išgrūsti iš savo namų. 

- Nes kažką man jauti. - pažnibždėjo man į ausį Neitas. Suvirpėjau. Jis ranka suėmęs mano veidą atsuko į save. - Pasakyk, kad tai netiesa ir paleisiu - ištarė viliojamai.