Turėjo būti ne taip

33 dalis

Vakarėlyje mačiau daugybę žmonių kuriuos iki šiol regėjau tik paskalų žurnaluose. Čia buvo ir kino žvaigždžių ir dainininkų ir įtakingiausių šalies žmonių. Gideonas su visais jais sveikinosi ir pristatinėjo mane, o aš mandagiai sveikinausi ir spaudžiau visiem rankas. Nesijaučiau savimi, tokiam pobūvyje, bet buvau šalia jo ir tai viskas kas man šiuo metu rūpėjo. Gideonas minutei atsiprašė palikęs mane vidury mano mėgstamiausio modelio ir kino žvaigždės Caros. Ji stovėjo su stikline šampano ir mane užkalbino. Galvojau mirsiu. Svajonės pildosi.  - pamaniau. Kaip ir atrodė internete , ji buvo labai šiltas žmogus ir iškarto radom bendrą kalbą. Juokaudama pasakė, kad jau senokai pažysta Gideoną, nes jis šeimos draugas ir kad būdama mažesnė jautė jam nemažą simpatiją. Abidvi nusijuokėm. 

- Kas tokio juokingo panelės? - palietė mano liemenį Gideonas.

- Netrugdysiu jums, einu pasilabint su keliais pažįstamais, duok savo numerį, jaučiu, kad dar nekartą susitiksim Kleire. Tarė ji ir šiltai mane apkabinusi nuėjo.

-Eik tu šikt. - pasakiau žiūrėdama į Gideoną. Aš ją dievinu. O dabar ji turi mano numerį. - džiūgavau. 

- Matai, apsimoka su manim draugaut - pajuokavo Gideonas. Rodės jau buvo nemažai išgėręs. 

- Paimsiu mums gėrimų, pabūk čia - tarė jis pakštelėdamas man į kaktą. 

Likau stovėti viena. Pasisveikinau su keliais matytais veidais, bet po dešimt minučių pasigedau Gideono. Kur jis - pagalvojau ir nuėjau ieškoti.

Pamačiau jį prie baro su kažkokia blondine. Jie gėrė martinius. Nieko blogo nepagalvojau, kol nepastebėjau kaip ji uždėjusi ranką Gideonui ant kelio ir kelia ją aukštyn ir pasilenkia link jo. Puoliau bėgti link jų bet jau buvo per vėlu. Jie ėmė bučiuotis, taip aistringai, kaip Gideonas manęs niekada nebučiavo, bet aš traukte nutraukiau Gideoną nuo jos. 

-Ką darai? - tramdydama ašaras ištariau. Gideonas pasimetė. 

- Tu atėmei mano suknelę, dabar aš atėmiau tavo vaikiną, mes atsiskaitę, pasakė blondinė kurią dabar atpažinau, nueidama šalin. 

- Kleire, viskas netaip kkaaip tu galvoji - bandė suregzti sakinį Gideonas. 

- Aš viską mačiau. Kaip galėjai taip pasielgti po visko? - jau norėjau verkti, bet susilaikiau, nes negalėjau sugadinti makiažo. 

- Leisk man.. -pradėjo Gideonas.

- Ne, daugiau jokių pasiaiškinimų, eik pas savo kekšę - išrėkiau girdint kitiems, bet man buvo nėmotais. Norėjau dingti iš čia. Bet nepažinojau miesto, nežinojau kur apsistoti, atidaviau Gideonui jo kortelę, kad ir kiek jis įtikinėjo ją pasilikti. 

- Kvailė - pagalvojau. Ėmiau mintyse save keikti. Gideonas dar kažką sakė, bet apsisukusi pasukau prie baro kitam salės gale. Norėjau nusigerti, ko niekada nedariau ir pamiršti viską kas dabar įvyko. 

- Galiu nupirkti tau gerti? - išgirdau švelnų balsą. Atsisukusi pažiūrėti, kas su manim kalba pasijaučiau silpnai. Į mane žvelgė tamsus blondinas žydrom akim ir šypsena dar baltesne už Gideono. Jis atrodė, kaip vaikinai iš serialų kuriuos žiūrėdamos su Keite visada juokaudavom, kaip tokiem atsiduotume nedraugavę. Nieko neatsakiusi linktelėjau, o jis pakvietęs barmeną kažką užsakė. Gėrimas degino gerklę, bet nesiraukydama išgėriau viską iki dugno ir paprašiau dar.

- Blogas vakaras? - maloniai pasiteiravo jis. 

- Aha - išlemenau gerdama tą patį šlykštų skystį. 

- Nori pasikalbėti?

- Ne. - kiek per piktai pasakiau.

- Atsiprašau,kad paklausiau. - nuliūdo jis.

- Atsiprašau, mano vaikinas, o gal dabar jau buvęs, bučiavo kitą. - tai pasakius liežuvis atsirišo, nežinau, ar nuo to, kad daug išgėriau ar dėl to, kad jaučiau galinti pasitikėti šiuo vaikinu, nors supratau, net nežinanti jo vardo. 

- Prieš tęsiant šį pokalbį.. galėčiau sužinoti tavo vardą?

- Atsiprašau, tu tokia graži, kad visai pamiršau geras manieras. Aš Neitas.  - tarė nepažįstamasis, šį vakarą tapęs mano geriausiu draugu. 

- Kleirė. 

- Gražus vardas. Sakyk, Kleire, čia triukšminga, gal nori dingt iš čia?