Turėjo būti ne taip

56 dalis

Keitės akimis

Pabudau baisiai skaudančia galva, nuoga ant savo sofos. Kas po velnių vakar įvyko? Pažiūrėjau į ant grindų išmėtytus rūbus ir butelį ant stalo. Blankiai atsiminiau, pasikvietusi Gideoną, kad galėtume aptarti planą, kaip išskirti Kleirę su Neitu.. Apmąstymus pervėrė skausmas pilvo apačioje. Ar aš..? Surinkau Gideono telefono numerį. Jeigu kas ir turi atsakymus tai tik jis. 
- Alio? - atsiliepė Gideonas. Fone girdėjau gatvės triukšmą.
- Labas, klausyk, pabudau su skaudančia galva ir matyt skyle galvoj, nes nieko neprisimenu. Kas vakar nutiko? 
Ragelyje stojo tyla. Prieš atsakydamas jis nusijuokė - Negi nieko nepameni?
- Ne, todėl būčiau dėkinga jai primintum. - atšoviau. 
- Gaila - atsiduso. - Buvo nebloga naktelė. - pašaipiai tarė Gideonas. Aiktelėjusi numečiau ragelį.
Susuko vidurius. Ne. Aš negalėjau permiegot su juo. Tik ne savo noru. Neneigiau fakto, kad nenorėčiau, nes jis karštas, bet aš turiu vaikiną, o juolabiau negalėčiau taip pasielgti su Kleire. Akyse pradėjo kauptis ašaros. Ji geriausia mano draugė. Visada žiūrėdamos filmus kalbėdavom kaip ten esančios merginos gali permiegoti su savo draugių vaikinais. - Niekada su tavim taip negalėčiau -prisiminiau Kleirės žodžius. Ir savo pritariantį atsakymą. - Bet netgi tokį dalyką tau atleisčiau kokį mėnesį prieštai nekalbėjus. Juk tai tik parodytų, kad tas vaikinas buvo ne man, nes jeigu mylėtų mane, nemiegotų su tavim, žinai? Ir abidvi nusijuokdavom prisiekdamos, kad taip niekada nenutiks. Kad ir kaip pykau ant Kleirės ji niekada nėra padariusi man to, ką dabar padariau jai. Ką sau galvojau? Kleirė negali to sužinoti. Negaliu jos prarasti. Tikiuosi, kad Gideonas nieko nesakys. Ar jis permiegojo su manim norėdamas atkeršyti Kleirei, kad ji miegojo su jo geriausiu draugu? Perdaug įsivėliau ir iš trikampio padariau keturkampį. Galbūt būtų geriau tuojau pat viską papasakoti Kleirėi, kol ji to nesužinojo kitu būdu?  Suvibravo telefonas nutraukiantis mano mintis ekrane užsidegė Kleirės vardas su daug veidukų ir širdelių.
" Mums reikia pasikalbėti, prašau, nenoriu pyktis dėl tokių niekų, geriausios draugės gali ištverti viską, o juolabiau negalim pyktis dėl kvailų vaikinų. Palikim tai merginoms filmuose. Ką manai apie geriausių draugių vakarą šiąnakt?"
Turiu jai viską papasakoti. Jau geriau tegul sužino viską iš manęs šiąnakt. Tada negyvensiu nuolatinėj baimėj kasdien laukdama kol tiesa pati išplauks į paviršių, nes ne kartą įsitikinau - kad ir kaip giliai ją užkasam ir užrakinam paslaptis visada ras būdą išlysti ir iki to laiko visada slėpsis, kaip tavo šėšėlis aptemdantis visus tau brangius žmones nuo kurių tą paslaptį laikysi, kol neišlaikysi jos nepasakęs pats, nes kiekvieną dieną gyvensi su kaltės jausmu. 
" Skamba puikiai, man irgi reikia šį tą tau pasakyti. Pas mane 20h?" Atrašiau Kleirei tvirtai nusprendusi, kad turi tai sužinoti iš manęs. Nesvarbu kas poto nutiks.