Turėjo būti ne taip

61 dalis

- Jau išvažinėjom turbūt visas įmanomas vietas - atsiduso Zakas. 
- Ne, jeigu jos nėra nei namie, nei pas Keitę kurią ji dabar mažiausiai nori matyti, vadinasi.. - nutilo Neitas. 
- Gideonas? - pabandė spėti Zakas. - Neitas linktelėjo. - Arba jis, arba jo gauja. Betkokiu atveju, jis prie šito bus prikišęs nagus. 
- Važiuok į jo tėvų namus. - atsiduso, o Zakas liktelėdamas apsuko mašiną kuri nesipriešindama sumurkė kaip tigras. 

- Gideonai, šunsnuki, žinau, kad čia esi ir žinau ką padarei. - rėkė Neitas įsiverždamas į Gideono tėvų namus, kad ir kaip Zakas ir sargybiniai bandė jį sulaikyti suėmę jo rankas už nugaros, jis muistėsi ir trenkė kumščiu vienam iš jų į veidą. Zakas pasiduodamas iškėlė rankas į viršų ir atsitraukė.
- Brolau, ko čia niršti ir svaidaisi kumščiais? - pašaipiai šyptelėjo Gideonas iš kažkur išdygęs vienais apatiniais ir nesuveržtu chalatu, lyg norėdamas pademonstruoti savo tobulai ištreniruotą kūną, nors atrodė kelias dienas nesiskutęs. 
Neitas trūktelėjo ranką, taip išsivaduodamas iš apsauginių gniaužtų ir priėjęs prie Gideono, kuris nesijudindamas ramiai stovėjo koridoriaus viduryje prisidegdamas cigaretę aiškiai labiau šaipydamasis iš Neito, nei jo bijodamas, sugriebė jį už chalato skvernų ir šiurkščiai prirėmė prie sienos neleisdamas jam pajudėti iš vietos.
- Kur Kleirė - sušnypštė. 
Gideoną ta mintis, atrodo tik prijuokino. - Visada žinojau, kad esi gėjus, jeigu norėjai mane padaryti, reikėjo tiesiog paprašyti. - toliau šaipėsi. Neitas suurzgęs paleido Gideoną ir atsitraukė.

Gideonas apsimestinai ranka nubraukė nuo savęs dulkes ir priėjęs prie Neito sugriebęs už marškinių apykaklės prikišęs lūpas jam prie ausies pašnabždėjo, kad girdėtų tik jis :
- Nesijaudink, jeigu būsi geras, nieko jai nedarysiu, bet tik pabandyk konors imtis ir tavo mergšė kentės. 
Neitas nustūmė Gideoną nuo savęs ir norėjo pulti, bet tada įsikišo Zakas. - Nagi vyručiai, taip nieko nebus, važiuojam. - tarė uždėdamas ranką Neitui ant  peties, bet šis persmelkė jį piktu žvilgsniu. 
- Kad ir kokį žaidimą tu žaidi, aš nesiruošiu pralaimėti. - iškošė pro sukąstus dantis atsisukęs į Gideoną. 
- Tegul laimi geriausias - apsimestinai draugiškai tarė Gideonas atidarydamas duris, taip aiškiai parodydamas nešdintis iš jo namų. 
- Išeisit patys ar palydėti? - pridūrė. 

- Tai ką darysi toliau? - pasiteiravo Zakas mums įlipus į mašiną. - Kaip supratau, jis liepė tau nieko nedaryti antraip ją nuskriaus?
- Nesėdėsiu rankų sudėjęs, Zakai. Velniop jį. Jei reikės iššluosiu visą šalį, bet ją rasiu. Parvežk mane namo, man reikia persirengti. 
Zakas linktelėjo. Išlipęs iš mašinos Neitas šūktelėjo jam iki ryto pasilikti mašiną ir palaukęs kol tas nuvažiavo nepanoręs laukti lifto užbėgo laiptais į viršų. Pridusęs sustojo prie durų atgauti kvapo. 
- Neitai - draugiškai pasisveikino Ianas. O jis tik linktelėjo iškeldamas vieną ranką pasisveikindamas vis dar bandydamas išlyginti kvėpavimo tempą. 

- Sunki diena? - pasiteiravo Ianas. 
- Ne tas žodis - kiek piktai atšovė Neitas. - Pasikalbėsim vėliau, dabar noriu pravėdinti galvą, tik grįžau namo persirengti. - atsitiesė ir pamosikavo raktais.
Ianas suprantamai linktelėjo ir nuėjo prie lifto, kai Neitas atsirakinęs duris įžengė į savo apartamentus.  
Už akių užkliuvo nuversta stiklinė, vos pažvelgus į ją Neitą nupurtė šiurpas. Kleire, pažadu, rasiu tave, net jeigu tai bus paskutinis dalykas kurį padarysiu.