Dar ilgai stovėjom apsikabinę. Atsitraukusi pažvelgiau į jį. Jis pasilenkė link manęs, bet sustojo, tarsi prašydamas leidimo. Suėmusi jo plaukus pasistiebusi pati jį pabučiavau. Vėl jaučiausi laiminga būdama jo glėbyje.
- Kleirė laižosi su bernu! Pamačiau prie durų stovintį ir iš mūsų besišaipantį mano brolį. Jau norėjau ant jo rėkti, bet Gideonas mane sustabdė ir netramdydamas juoko priėjo prie mano brolio.
- Labas, man tikrai patinka tavo sesė, tikiuosi sutarsim drauguži - tarė patrindamas kumštį jam į plaukus.
- Brangiai kainuoju už tylą - verslininko tonu tarė jis.
- Gideonas nusijuokė - mes nieko neslepiam, tiesa Kleire? - pažvelgė į mane. Susigėdau, bet linktelėjau. O Gideonas išsitraukė piniginę ir ištiesė mano broliui šimto dolerių kupiūrą.
- Nenoriu tavęs papirkti, kad tylėtum. Bet imk draugystės proga. Beje, namuose turiu kompiuterinių žaidimų kambarį, galėsiu kada parodyt. - draugiškai tarė Gideonas.
- Wow, teištarė.
- Beje, koks tavo vardas?
- Aleksas.
- Gražus vardas, Aleksai.
- Ar tu myliesi su mano sese? - pašaipiai paklausė Aleksas. Aš sutrikau ir išraudusi jau norėjau sustabdyti šitą pokalbį, bet Gideonas nepasimetęs atsakė :
- Ne, kolkas, bet tikiuosi tai greitai pasikeis. - tyliau, kad negirdėčiau linksmai tarė jis ir mirktelėjo akį.
- Saugosiu tavo paslaptį už dar šimtą dolerių.
- O tu mažas aferistas, nusijuokė Gideonas ištraukdamas dar vieną šimtinę. O dabar eik ir uždaryk duris - šelmiškai tarė.
Aleksas pavaizdavo kaip vemia, bet išėjo uždaręs duris.
-Kur baigėm? - vėl prie manęs atsidūrė Gideonas.
- Manau tu jam patikai. Jam patinka visi kurie jam moka - nusijuokiau.
- Neblogas vaikas, tikiuosi užaugęs nebus kaip aš.
- Nebus, nes neturės tiek pinigų kiek tu, bet jei šitas mokestis už paslaptis taps įpročiu viskas gali pasikeisti - vaidindama supykusią tariau.
Gideonas ėmė nuoširdžiai juoktis ir girdėdama tą garsą nesusilaikiusi pati ėmiau kvatoti. Prisėdau ant lovos jis padarė tą patį. Padėjau galvą jam ant peties.
- Sakyk.. - nutęsiau. Kaip patekai į namus?
Jis atrodė prigautas nusikaltimo vietoj.
- Velnias, visai pamiršau. Turėjau rasti būdą su tavim pasikalbėti.. Nepyk dėl to ką padariau.
- Ką padarei? - paklausiau surimtėjusi.
ВЫ ЧИТАЕТЕ
Turėjo būti ne taip
Любовные романы17 metų merginos Kleirės gyvenančios New York'e gyvenimas kaip eilinio paauglio. Sunkiai sekasi su mokslais, nelabai pritampa mokykloje, neranda sau vietos gyvenime. Tačiau vieną dieną autobusų stotelėje ji sutinka vieno turtingiausių šalies vyrų sū...
