Turėjo būti ne taip

35 dalis

Neitas numetęs raktus, dabar jau nešė mane apglėbęs abiem rankom. Neturėjau laiko pagirti jo loftą su vaizdu į miestą, nes lipom laiptais. Į greičiausiai jo miegamąjį. Visada galvojau, kad pirmas kartas turi būt ypatingas. Ar galiu tai padaryt iš keršto?  Per toli nuėjau, kad dabar sustočiau, beto jaučiu, kad galėčiau su Neitu turėti daugiau negu šią naktį. Jis mane suprato, buvo džentelmenas, kaip ir Gideonas. Gideonas.. - pagalvojau.

- Viskas gerai? - nutraukė mano apmąstymus Neitas.

- Ką? Ak, taip. 

- Neprivalai to daryti jeigu nenori. - nuleidęs mane ant žemės tarė jis.

- Aš noriu.. Tiesiog..

- Kas? Gali man pasakyti. - pasakė paimdamas mano ranką.

- Tu man būsi pirmas. - susigėdusi nuleidau galvą.

- Šūdas, kodėl nesakei? Tu man patinki Kleire, nenoriu visko sugadinti. 

- Nesugadinsi, pirma tiesiog norėjau atkeršyti savo vaikinui, bet dabar.. Nežinau, Neitai, pasitikiu tavim, tavo glėby jaučiuosi saugi.

- Ar tikrai to nori Kleire? Juk žinai, kad kelio atgal nebebus. 

Linktelėjau. 

Neitas atsiduso. - tikiuosi žinai ką sakai. Pasistengsiu, kad tau neskaudėtų, bet dar niekam nesu atėmęs nekaltybės. 

- Viskas gerai. Pasistiebiau ir jį pabučiavau. Visdar jaučiau alkoholį kraujyje ir galvoje, bet tvirtai apsisprendžiau. 

Neitas atsakė į mano bučinį ir užsikėlęs ant rankų nunešė ant lovos. Bučiuodamas veidą ir pečius po truputį vilko nuo manęs suknelę. Stabtelėjo pamatęs mano apatinius.

- Ar ruošeisi..? - Taip - nutraukiau jį nebaigusį sakinio.

- Supratau - pasakė nusivilkdamas marškinius. Paliečiau raumeningą jo kūną. 

Visai, kaip Gideono - pagalvojau. Velnias, ar aš užgulta ne jo vistiek galvoju apie jį?

Neitas neatsistodamas nusimovė kelnes ir apatinius ir iš naktinio stalelio išsitraukė paketelį kurį išvyniojęs greitai užsimovė. Įgudęs, matyt dažnai tai daro - vėl atėjo į galvą mintys. Nenorėjau žiūrėti į jo daiktą, nes su Keite manėm, kad jie šlykštūs. 

- Pasiruošusi? - rūpestingai paklausė jis. 

- Taip, sudrebėjau, nežinau ar iš baimės ar nuo malonumo bangos, kai jis ėmė bučiniais nusėti visą mano kūną. Užgulęs mane įsisiurbė į lūpas. Sudėjavau. Buvau sudrėkusi ir pasiruošusi. Aiktelėjau, kai apačią pervėrė skausmas, bet greitai jį pakeitė artėjanti malonumo banga. Visdar įsisiurbęs man į lūpas, jis lėtai judėjo pasirėmęs raumeningom rankom prie mano galvos. Greitai pagavau jo ritmą ir kilstelėdavau dubenį, kad jam būtų lengviau. 

- Viskas gerai? - pridusęs paklausė žiūrėdamas į mane.

Linktelėjau.

- Galiu greičiau? Labai skauda?

Linktelėjau ir išlemenau nelabai. 

Neitas iš lėto ėmė greitinti tempą, o aš įsidrąsinusi suleidau nagus jam į nugarą. Jis nesitikėjęs tokio puolimo susiraukė, bet šyptelėjęs, ėmė dar greičiau mane durstyti. Suaimanavau, jau garsiau nei pirmą kartą ir kilo noras šaukti jo vardą, bet susilaikiau. 

- Nori baigti? Esi kadanors patyrusi orgazmą?

Papurčiau galvą.

- Oi mergyt, tau dar daug reikia išmokt. - sušilęs, bet visai nepraradęs jėgų pasakė Neitas.

Ir su nauja jėga mane puolė. Aš aiktelėjau, kai jis mane staigiai pervėrė ir šįkart negalėdama susivaldyti baigiau šaukdama jo vardą. Mano aistros banga rodos paskatino baigti ir Neitą, bet jis greitai atgavo jėgas, o aš likau gulėti vos atgaunanti kvapą, galvą padėjusi jam ant krūtinės. Jis pabučiavo man į kaktą ir glostė plaukus kol užmigau. 

Ryte atsikėlusi jo neradau.