Turėjo būti ne taip

60 dalis

Neito akimis 

Palaukęs kol Kleirė užmigs atsargiai pernešiau ją į savo lovą, persirengiau ir pradėjus švisti išėjau iš namų. Turėjau pravėdinti galvą ir nuspręsti ką toliau daryti, todėl kaip ir kiekvieną rytą nuėjau pabėgioti į parką. Mėgau ryto tylą, kuomet žmonės dar tik kėlėsi į darbą, o ankstyvi ryto paukščiai tokie kaip aš pats - išnaudojo paskutines ramybės akimirkas prieš pabundant visam miestui po vakaro šėlionių. Pasigirdus, kad kažkas mane šaukia išsitraukiau ausines, stabtelėjau ir apsidairiau - kitoje gatvės pusėje pastebėjau pažystamą draugišką veidą. Pamojau jam ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui palaukiau kol jis pribėgo prie manęs. 
- Sveikas seni, seniai matytas kada grįžai iš filmavimų? - paklausiau broliškai apkabindamas Zaką. 
- Vakar naktį, bet negalėjau užmigt, todėl nusprendžiau pabėgiot. - tarė jis pasilenkęs atgauti kvapo. 
- Smagu tave matyti, gal užsuksi kada išgert? - patapšnojau jam per petį. 
- Būtinai, dar savaitę čia būsiu. Palenktyniaujam iki parko? - atrodė atgavęs jėgas ir pasirengęs mane nugalėti.
- Aš jau pasiduodu, senokai nebėgiojau - nusijuokiau, bet tada kai Zakas prarado budrumą pasileidau į priekį. 
- Ei, sukčiauji! - riktelėjo man pavymui ir ėmė vytis. Prie parko vistiek mane aplenkė. 
- O tu nepraradęs formos - abu nusijuokėm. 
- Gal užsuksi pas mane? Norėčiau supažindinti su savo mergina. 
- Nuo kada Neitas turi merginą? - pasišaipė Efronas.
- Na, mes draugai su privalumais. - mirktelėjau jam.
- Gerai, vistiek šiandien nieko neveikiu. - Gal grįžo Ianas?
- Turėjo šįryt, bet dar nemačiau jo.
Pasiekę parką nusipirkom dešrainių ir kavos ir pasukom mano namų link. 
- Tiesa, kur apsistojai? 
- Four Seasons viešbuty, jis netoli tavęs. 
Eidami kalbėjom apie jo naujausią filmą ir ateities projektus. Papasakojau jam apie Gideoną, apie kurį jis ir taip daug girdėjęs ir praeitą vasarą gerokai išgėręs su juo susimušė, kaip dabar sako net nepamenantis dėl ko. 
- Tu rimtai? -nusijuokiau. - Nesistebiu, tu visada linkęs kurnors įsivelt. 
- Kaltas. - šyptelėjo Zakas. 
Nepasakojau jam apie tai, kad Kleirė buvo Gideono mergina ir kaip jis pasielgė su jos geriausia drauge. 

- Labas rytas - nulenkė mums galvą durininkas atidarydamas duris. - Seniai matytas Zakai.
- Sveikas ir tu - tarė paspausdamas jam ranką. - Gera sugrįžti.
Užsikėlę liftu pabeldėm į Iano buto duris. Jau norėjom nueiti, bet tada pasigirdo rakinamos durys.
- Neitai, Zakai! Smagu jus matyti. - Ianas stovėjo susitaršiusiais plaukais vienu chalatu. Susižvalgėm su Zaku.
- Matau tu nevienas.
- Užsuksim vėliau - užbaigė mano mintį Zakas.

Ianas šiek tiek susigėdo ir visi ėmėm juoktis. - Buvo smagu jus pamatyti. - ir atsisveikinęs uždarė duris. 
Sunerimau radęs savo buto duris atrakintas, nors ir nesimatė įsilaužimo ženklų. Parodydamas Zakui likti už nugaros užėjau į butą ir įsitikinęs, kad viskas vietose šūktelėjau Kleirę, bet niekas neatsiliepė. 
- Gal ji nuėjo namo? Nesijaudink. - bandė nuraminti Zakas. 
- Palūkėk paskambinsiu jai. - tariau suvesdamas jos numerį, bet po penkių signalų įsijungė Kleirės balso paštas. 
Kur ji gali būti?
- Ei seni - Zakas pirštu rodė į nuverstą brendžio stiklinę. 
- Ryte ji stovėjo ant stalo. Puikiai prisimenu. - jaučiau kylantį nerimą kuris girdėjosi ir mano balse.
- Esu tikras, kad jai viskas gerai. - atsiduso. - Juk čia ne trileriai, kai iš namų pagrobia žmones ir palieka raštelius arba vėliau reikalauja išpirkos. - bandė pajuokauti jis.
- Vistiek dėl viso pikto nuvažiuosiu pas ją patikrinti. - susiemė už galvos Neitas. - Važiuoji kartu?
- Jei duosi pavairuot savo naują ferrari.
- Gaudyk. - mečiau jam raktelius stovėjusius ant stalo.