Apsidairiau nepažįstamam kambary. Ar aš tikrai..? - pagalvojau. Telefone radau begalę žinučių nuo Keitės kuri iš mamos sužinojo kur išvažiavau, nes pamiršau jai pasakyti. Ir daugybę praleistų skambučių nuo Gideono. Buvo ir keli balso pašto pranešimai, bet ištryniau juos neklausiusi. Šiaip ne taip atsikėliau. Maudė visą kūną ir jaučiausi išsunkta, tačiau keista, neskaudėjo galvos nuo pagirių. Apsirengusi Neito marškinius iš spintos kurie panašėjo man į suknelę įkvėpiau jo brangių kvepalų aromato ir nuėjau į svetainę. Tik dabar dienos šviesoj normaliai apžvelgiau apartamentus. Jie nebuvo Gideono rūmai, bet supratau, kad Neitas irgi turtingas. Kur jis? - pagalvojau, kai pamačiau kažką ant staliuko. Priėjusi paėmiau ir atplėšiau prabangų voką.
" Kleire, ačiū už naktį, buvai nuostabi, bet tau reikia grįžti namo ir nemanau, kad norėsi kalbėtis su savo vaikinu, todėl antrą valandą paruošiau tau lėktuvą, vairuotojas tave nuveš. Tikiuosi dar susitiksim, Neitas."
Ar jis manim pasinaudojo?
Dabar jau nekenčiau jų abiejų, o labiausiai savęs, dėl to ką padariau. Kaip reikės papasakot Keitei?
Pažiūrėjau į laikrodį ant sienos. Velnias, turiu valandą susiruošti. Neturėjau kada gailėtis savęs. Neturėjau ką apsirengti, neturėjau netgi savo kuprinės, kuri greičiausiai liko limuzine. Šūdas. Neito spintoj mačiau vien prabangius kostiumus, kol nepamačiau komodos kur radau marškinėlių ir treninginių kelnių. Jos man buvo gerokai per didelės, bet nenorėjau važiuoti su suknele. Tada supratau, kad negaliu važiuoti su aukštakulniais su tokia apranga. Žinodama, kad greitai turėsiu būti oro uoste numojau ranka į batus ir išėjau basa. Palikusi tuose apartamentuose savo nekaltybę ir paskutinį lašą sąžinės, žinodama niekada čia nesugrįšianti. Apačioje manęs laukė limuzinas. Žinoma, ar čia kasnors važinėja kuonors paprasčiau? - pagalvojau lipdama pro man atidarytas dureles. Neitas gyveno netoli orouosto, po maždaug dešimties minučių jau parkavomės aikštelėj. Vyliausi lėktuve pamatyti Neitą, todėl nusivyliau pamačiusi tuščią kabiną. Šitas lėtuvas visai kaip Gideono tėvo. Grįžo prisiminimai apie vakar naktį, kai pamačiau Gideoną tiesiog valgantį kitą. Tu laimėjai mūšį, bet aš laimėjau karą. Tačiau nesijaučiau nieko laimėjusi. Priešingai jaučiausi palaužta ir nugalėta. Paskendusi mintyse nepajaučiau, kaip lėktuvas ėmė leistis.
VOUS LISEZ
Turėjo būti ne taip
Roman d'amour17 metų merginos Kleirės gyvenančios New York'e gyvenimas kaip eilinio paauglio. Sunkiai sekasi su mokslais, nelabai pritampa mokykloje, neranda sau vietos gyvenime. Tačiau vieną dieną autobusų stotelėje ji sutinka vieno turtingiausių šalies vyrų sū...
