Naktys keičia likimus (Nereliai Retai Keliama)

Trečia dalis

Jaučiau, kaip į mane smelkiasi paniška baimė. Tas balsas... Jis iš mano sapno.Tai to rusvo vilko balsas. Atsisukau. Tarp medžių, beveik išėjas iš miško stovėjo vilkas. Į mane žiūrėjo tos pačios, taip seniai regėtos, žalsvo aukso spalvos akys...
Stovėjau ir žiūrėjau tam padarui į akis nesuprasdama kas vyksta. Po kelių minučių vilkas vėl prabilo:
- Tu Arija, tiesa? Arija Reimels?
Nenutuokiau kaip jis sužinojo mano vardą ir pavardę, bet tada man tai nerūpėjo. Apsidairiau, ieškodama garso kolonėlių ar ko panašaus. Kažko tokio, per ką girdėčiau žmogaus balsą. Pamaniau kad kažkas galėjo čia pastatyti šunį, o pats kalbėti už jį. Tai tikriausiai turėjo būti pokštas...
- Visiškai nejuokinga! - sušukau
- Nejuokinga...? Nejuokinga kas??? - vilkas pakreipė galvą
- Gerai... Man jau užteks... Koks tai nesveikas pokštas??? Maja, tai tu? - taip, tikriausiai ji, pamaniau. Maja - viena iš geriausių mano draugių. Tai jai aš papasakojau mačiusi vilką. o dabar ji nori priminti tai, kas buvo prieš penkerius metus...
- Aš - Lukas, bet tai nesvarbu. Tu neatsakei į mano klausimą: ar tu Arija Reimels? - vilkas atrodė ne itin patenkintas, jog neatsakiau į jo klausimą prieš tai.
- Taip, - lėtai ištariau, - Taip, aš Arija Reimels.
- Gerai, - tarė vilkas ir jau ruošėsi eiti
- Kodėl tau reikėjo tai žinoti? - mano klausimas jį sustabdė, - Kodėl tu kalbi su manimi? Ir kodėl aš tave suprantu??? Ir...
Vilkas pertraukė mane:
- Viską sužinosi, bet ne dabar. Kolkas tau užteks žinoti tiek, kiek žinai: Aš tikras vilkas. To gana... Ir jei nori dar kartą mane pamatyti, pasistenk, jog niekas apie mane nesužinotu... Niekas, - vilkas apsisuko eiti.
- Bet... - mano galvoje kirbėjo daugybė klausimų.
- Būk kantri, mažoji Lapute, būk kantri... - šuos žodžius vilkas ištarė jau nubėgdamas gilyn į mišką...
Ilgokai stovėjau ir žiūrėjau i vietą, kurioje buvo vilkas. Kai atsipeikėjau, iki pamokų buvo likusi vos valanda. Nubėgau namo ruoštis į mokyklą...

Mokykloje mane pasitiko Mano geriausi draugai - Maja, Veronika ir jos metais vyresnis brolis Nojus. Jis pasakojo apie savo vienmetį draugą, kuris jau penkerius metus gyvena jų kaiminystėja. Sakė kad jis pagaliau pradės lankyti šią mokykla. Maja buvo labai susidomėjusi Nojaus pasakojimu ir visko klausinėjo apie naujoką. Pavizdžiui, kodėl jis šią mokyklą pradėjo lankyti tik nuo spalio mėnesio? Bet Nojus atsakymų nežinojo.
Aš susidomėjau tik tada, kai sužinojau, kad tas Nojaus draugas vardu Lukas.
"Aš - Lukas" skambėjo vilko žodžiai mano galvoje...

-Aliooo! Žemė kviečia Ariją! Metas nubusti iš transo! - Atsipeikėjusi supratau, kad Veronika jau kelias minutes bando atkreipti mano dėmesį.
- Ką? - aš atrodžiau sutrikusi.
- Laikas į pamoką! - tarė Veronika rodydama į laikrodį
- Taip, eime, - tariau skubėdama į matematikos kabinetą...

Visas pamokas bandžiau susikaupti, bet vis galvojau apie vilką, kurį pamačiau tuo pat metu, kai atsikraustė Nojaus draugas ir apie tai, kas įvyko šiandien...
Niekada netikėjau mitinėmis būtybėmis, bet dabar pradėjau abejoti.... Ar gali rusvasis vilkas ir Nojaus klasiokas būti vienas ir tas pats...???? Ir jei taip - tai kas jis????

Nagi, žmonės, komentuojam...