Naktys keičia likimus (Nereliai Retai Keliama)

Septyniolikta dalis

Stikliniu žvilgsniu žvelgiau į alphą bandyma suvokti jo ką tik ištartus žodžius, o šis, tuo tarpu, laukė atsakymo.
- Taip, - ištariau pati nesuprasdama ką darau, - aš sutinku prisijungti prie jūsų.
- Puiku, - su velniška šypsenėle ištarė alpha, - Dabar tu būsi musiškė, todėl turėsi gyventi su gauja. Pasiruošk. Beje, aš Derekas. Rytojau naktį, per pilnatį tu oficialiai tapsi gaujos nare. Apeigos vyks čia.
Jis pasivertė ir nubėgo tolyn. Lėtai apsisukusi nuėjau iki mašinos.
- Kaip sekėsi?Ar tau viskas gerai? Kas ten nutiko? - Lukas apibėrė mane klausimais.
- T-taip, - tesugebėjau ištarti, - viskas gerai. Aš tiesiog prisijungiau prie jų gaujos.
- Tu padarei ką? - paklausė visi keturi vienu metu.
- Kaip tu galėjai? Ar bent suvoki ką padarei?!- Lukas nejuokais įsiuto.
- Bet tai buvo vienintelė išeitis... - susinervinusi mėgi au pasiteisinti, bet Lukas neketino klausytis manęs.
Jis tuoj pat pasivertė ir dingo miško gylumoje...

Tylėdami važiavome namo. Visi pyko ant manęs už tokį poelgį, bet tai buvo vienintelė išeitis...
Visą vakarą su niekas su manim nesikalbėjo. Kitą rytą taip pat. Aš kalbėjau tik su Marku, ir tik kitą vakarą, kai paprašiau kad mane nuveštų ten kur buvome vakar. Jis sutiko, bet vis dar jaučiau jo pyktį.
Atvažiavus į reikiamą vietą nuėjau ten, kur ir vakar. Aikštelėje jau degė visi laužai ir buvo susirinkę visi gaujos nariai. Kai kurie nuoširdžiai džiaugėsi, jog būsiu tokia, kaip jie, kitiems tai tiesiog nerūpėjo... Tačiau visi rodės jau buvo pamiršę apie mano pagrobimą, ar kad turėjau būti nežudyta... Aš tiesiog stovėjau ir žvelgiau į visus stikliniu žvilgsniu.
Priėmimo į gaują apeigos prasidėjo. Iš visos ceremonijos pamenu tik tai, kad jie perpjovė mano delnus ir šiek tiek kraujo nuleido į mažą stiklinį buteliuką. Vėliau su tuo krauju pasirašiau kažkokius dokumentus. Net nesivarginau jų skaityti, kas iš tiesų man buvo nebūdinga.
Viskam einant į pabaigą susipažinau su visa gauja. Merginos džiaugėsi, kad tokia kaip aš priklauso jų gaujai, o aš tiesiog šypsojausi savo dirbtine šypsena net nesistengdama įsiminti jų vardų.

Apeigos pasibaigė. Laužai buvo užgesinti ir alphos jau nebebuvo. Kai kurie jau norė skirstytis, o aš, žinoma, su jais, bet tuomet įvyko tai ko giliai širdyje ir bijojau...
- Ceremonija nebaigta, - išgirdau vienos iš merginų, tos keistuolės Helenos balsą.
Atsisukau ir išvydau ją bei kelias kitas merginas. Jos laikė mano mamą. Užtektų vieno judesio, kad Helena ją nužudytų. Žinojau kodėl tai vyksta. Gauja atleido man, bet ne mano tėvams.
- Neee!!! - suklykiau apimta siaubo.

Šita isto #3 in Werewolf!!!!!!!!!! Ir tai tik JŪSŲ dėka!!!!!!!!! Ačiū jums, mano nuostabieji skaitytojai😍😍😍
Vote^^