Dvidešimt antra dalis

433 49 8
                                    

Dar akimirką kritau žemyn, o tada panirau į ledinį vandenį. Nugrimzdau į patį dugną ir mano galva trenkėsi į aštrų akmenį. Upė buvo srauni, tad srovė kaip mat ėmė nešti mane tolyn. Staiga suvokiau siaubingą dalyką  - aš nemoku plaukti. Visaip stengiausi iškilti į paviršių, bet skausmas galvoje, man neleido to padarysi... Netrukus vaizdas visiškai aptemo ir mano kūnas tiesiog nuplaukė su srove...

Dereko pov.

Ryte pamačiau iš kažkur grįžtančius Džefą ir Sofiją. Jie sakė, jog bėgiojo, bet man tai atrodė įtartina...
Taip pat visą rytą nemačiau Arijos. Pasistengiau to per daug nesureikšminti, bet vakarop jau ėmiau nerimauti. Niekas iš gaujos jos nematė nuo vakar vakaro. Palaukiau, kol sutems ir išėjau jos ieškoti. Taip po geros valandos nusigavau prie upės. Jos ten nebuvo, tačiau kitoje kranto pusėje pastebėjau gulinti merginos kūną. Geriau isižiūrėjęs atpažinau Ariją. Ji nejudėjo. Neblogai mokėjau plaukti, tad beregint persikėliau į kitą upės krantą. Girdėjau labai silpną merginos pulsą. Atsargiai paliečiau jos ranką. Staiga ji lėtai prasimerkė ir pabandė atsisėsti. Tuomet pastebėjau nemažą žaizdą prie jos smilkinio.
- Kas tau nutiko? - paklausiau.
Ji lėtai pažvelgė į mane.
- Ne-nežinau... - sumikčio ir pakreipė galvą, - ar mes pažystami?
Tik po minutėlės supratau, jog ji tikriausiau prarado atmintį. Ar tai reiškia, kad Arija nepamena, kaip nekenčia mano gaujos? Gal reikėtų jak nepasakoti tiesos? Kažkodėl nenorėjau jai meluoti, bet taip buvo geriau mano gaujai...
- Nejau nieko nepameni? Aš Derekas tavo gaujos Alpha...
- Gaujos? - ji atrodė sutrikusi, - pamenu, kad esu vilkolakė, bet... tai viskas.
Kuo daugiau jai meluosiu, tuo didesnė tikimybė, jog ji nieko neprisimins.
- Tu esi Kristina Warren ir priklausai mano gaujai. Tai sripriausia gauja, baudžianti visus nusižengusius įstatymams. Tu sutikai prasijungti prie mūsų prieš dvejus metus, - pratariau, - eime, grįžkime pas gaują.

Arijos pov.

Nežinojau, ar gera mintis sekti paskui tą nepažystamą vaikiną, bet buvau per daug pavargusi ir išbadėjusi, kad atsikalbinėčiau. Lėtai ėjau paskui, atrodo, Dereką, kol priėjome kažką panašaus į stovyklą. Jis liepė man palaukti, kol pats kažką šnibždėjosi su kitais vaikinais ir merginomis. Po kelių minučiu jie baigė pokalbį ir atsisuko į mane.

Dereko pov.

- Kagi, pradėkime spektaklį, - pasakiau ir Sofija suirzusi, jog teks tai daryti, linktelėjo.
Visi atsisukome į Ariją. Sofi pribėgo prie jos ir apkabino.
- Kristina! - apsimestinai susinervinusiai sušuko ji, - Dieve, aš taip dėl tavęs jaudinausi! Tau viskas gerai?

Arijos pov.

Buvo keista, kad toji blondinė taip dėl manęs nervinosi, kai aš tuo tarpu jos nepažinojau.
- Žinau, kad manęs nepameni, - pasakė atsitraukusi, - Aš Sofija. Mes buvom geriausios draugės, tikiuosi dar prisiminsi mane...
Man toji mergina nepatiko, bet jei tikrai buvom draugės, turiu būti maloni. Nelinksmai šyptelėjau.
- Tikiuosi. Kiek laiko manęs nebuvo?
- Visa dieną, - greit atsakė Sofija, - eime, tau reikia pailsėti. Vėliau viską papasakosiu...
Blondinė nuvedė mane į mano palapinę ir liepė atsigulti.
- Gal žinai, kas nutiko? - nedrąsiai paklausiau.
- Am... Ne... Prieš kelias dienas kažkas nužudė vieną iš šios gaujos narių, Heleną... O paskui dingai tu... bet tau viskas gerai, - nusišypsojo Sofija, - dabar ilsėkis.
Tai tarusi ji išėjo laukan, o aš vėl nugrimzdau į tamsą...

Sofijos pov.

Nekenčiau fakto, kad turėsiu būti Arijos drauge. Toji kalė nužudė Heleną, o aš turiu apsimesti, kad labai dėl jos nerimavau. Ir kodėl Derekas negalėjo liepti kam kitam vaidinti jos draugės? Na, bent jau ji nieko nepamena... Kodėl ji išvis nemirė?!

Staiga prie manęs prisiartino Džefas.
- Ką darysime dėl Arijos? - nervingai paklausė.
- Vykdisime alphos planą, - pavarčiau akis, - netrukus ji taps tokia žiauria kaip ir mes.
Vaikinas tvirtai papurtė galvą.
- O jeigu ji prisimins? - sušnabždėjo, - reikia ja atsikratyti...
- Neprisimins, - nukirtau.

Helou. Taip, žinau... ilgai nerašiau... Nebuvo laiko. Ir tingėjau. O dabar pievų prirašiau
Sooo parašykit ką manot;)
VOTE & COM

Naktys keičia likimus (Nereliai Retai Keliama)Dove le storie prendono vita. Scoprilo ora