Naktys keičia likimus (Nereliai Retai Keliama)

Penkiolikta dalis

Visą naktį su Luku mokiausi medžioti. Ir man sekėsi visai neblogai. Atvirsti buvo taip pat lengva. Viskas atrodytu puiku jeigu ne pora smulkmenėlių - pirma, mus, o ypač mane visdar medžioja toji Omega gauja ir antra - kodėl aš vilkolakė?

Pakeliui į Kanadą pakeitėme mašiną. Aš spėjau nusipirkti porą senų knygų su mitais apie vilkolakius. jas radau beveik viską ką jau ir taip žinojau. Buvo netgi skyrius apie gaują, vadovaujančią kitoms gaujoms. Susidomėjusi ėmiau skaityti:

Vadovaujančioji gauja

Pasak senovės genčių legendų vilkolakiai turėdavo bendrus įstatymus. Visi jiems nusižengę būdavo nužudomi. Tai padaryti turėdavo vadovaujančioji gauja - gauja, sudaryta iš stipriausių vilkų pasaulyje. Taip pat gaujai priklausyti galėjo vilkolakiai turintys įpatingų galių. Vadovaujančiai gaujai priklausydavo tiek jau gimę vilkais, tiek paversti. Sakoma, kad jie visi būdavo labai žiaurūs. Jie žudydavo ne tik prasikaltusuosius, bet ir visus, kuruos tik galėjo. Tiesa, prasikaltusuosius gauja turėdavo bausti pagal istatymus - už skirtingus nusikaltimus - skirtinga mirties bausmė...

-Ką nors radai? - pasidomėjo Lukas. Jis kartu su manimi važiavo mašinos gale.
-Nea...- Numykiau užversdama knygą, - čia rašo apie Omega gaują, nieko ko mums reikia.
- Manau, žinau kur galėtume rasti informacijos, bet...
- Į Europą neskrisime, - nukirto Luką Markas
- Apie ką jūs? - pasiteiravau.
-Europoje, o tiksliau Vokietijoje yra slapta bilbioteka. Ją žino tik antgamtinės butybės. Joje sukaupta visa apie antgamtinius padarus žinoma informacija...
- Važuosim ten, - šį kartą Luką pertraukiau aš.
- Ne, - piktai pratarė Markas, - to nebus...
- Nagi... - suzyziau, - prašau, man reikia žinoti, kodėl aš vilkolakė. Tai negerai. Negerai, nes pagal savo giminės medį aš lapė...
- Mm... Gerai, bet iškart po to - į Kanadą.
- Sutarta, - nusišypsojau.

***

Pavargusi po tikrai ilgos, beveik 14 valandų kelionės lėktuvu važiavau mašina. Važiavome tiesiai į biblioteką. Ji buvo požeminė - po Vokietijos sostine Berlynu. Buvo likusi mažiau nei valanda kelio...
Kai pasiekėme Berlyno pakraštį sustojome.
- Toliau - pėsčiomis, - sukomandavo Markas.
Gal 20 minučių ėjome, kol pasiekėme senovišką namą. Vos užėjus į vidų Markas ėmė ardyti grindis. Mes su Luku jam padėjome. Praardžius dalį grindų pasimatė po jomis esantys sukti laiptai. Mes nusileidome jais žemyn. Ten buvo visiškai tamsu, bet tūrėjome žibintuvėlius. Markas ėjo pirmas, o aš stengiausi būti kuo arčiau Luko. Nusuileidę laiptais išėjome į aikštelę su 2 koridoriais. Nuėjome kairuoju. Po keliolikos metrų kelias vėl šakojosi, ir vėl, ir vėl, ir vėl... Nežinojau, kaip Markas pasirenka kelią, tiesiog tikėjausi, kad einame ten, kur reikia.
- Kas būtu jei nueitume ne tuo koridoriumi? - paklausiau drebančiu balsu.
- Mirtis, - ramiai atsakė Markas.
Dar labiau prisispaudžiau prie Luko ir jis apkabino mane per pečius. Teko pripažinti, kad ši vieta tikrai baugino.

Po dar kelių posukių pagaliau išėjome į tuščią aikštelę. Markas įspaudė reikiamą akmenį į sieną ir ji šiek tiek prasivėrė. Mums suėjus vidun siena vėl užsivėrė. Lukas uždegė ant sienų buvusius deglus ir aš apžvelgiau patalpą. Ten buvo tikrai nepakartojama - tikrų tikriausia milžiniška biblioteka. Su aukštomis lentynomis prikrautomis poros šimtų metų senumo knygų. Neabejojau, kad tarp lentynų taip pat galima pasiklysti - jos drikėsi kelis šimtus metrų į priekį ir šonus. Biblioteka tūrėjo antrajį aukštą, o tarp lentynų stovėjo milžiniški gaubliai. Ant jų buvo pavaizduti vilkolakiai, lapės ir kitos ant gamtinės butybės.

- Čia gal milijardas knygų, - sumurmėjau vis dar negalėdama atsigerėti.
- Panašiai, - nusijuokė Lukas.
- Nuo ko pradėsime? - pasidomėjau.
- Jos sudėtos pagal abėcėlę, - informavo Markas, - turbūt.
Ilgokai vaikštinėjome, kol galiausiai radome lentynas su užrašu "Werewolves". Ėmiau skaitinėti knygų pavadinimus. Ten buvo knygos apie "ALPHA12" gaują, apie grynakraujus vilkolakius,hibridus, vilkolakių kailio spalvas, vilkus turinčius įpatingų gebėjimų, gaujų istatymus... Bet nieko apie lapių šeimos merginas virtusias vilkolakėmis. Buvo netgi "ALPHA12" gaujos narių biografija! Netekusi vilties atsiverčiau ją...
-Radau, - staiga išgirdau nelinksmą Luko balsą.

Nauja!!! Atsiprašau už klaidas

Vote and com

Bibliotekos foto viršuje